PRANEŠĖJŲ APSAUGA

Paskelbta spalio 20 d., 2015


pranesejai.png__719x287_q90_crop_upscale

„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) nuo 2009 m. aktyviai dirba pranešėjų apsaugos srityje ir siekia, kad būtų priimtos pranešėjus ginančios nuostatos bei darbovietėse susikurtų pranešėjams palanki aplinka. Jau 2009 m. TILS su teisės ekspertu dr. Petru Ragausku parengė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą (Projekto aiškinamasis raštas), kuris buvo teikiamas įvairioms institucijoms (Specialiųjų tyrimų tarnybai, Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Prezidentūrai) derinti. Kadangi buvo bendrai sutarta, jog tokia apsauga būtina, kartu buvo ieškoma tinkamiausio pranešėjų apsaugos reguliavimo modelio. 2010 m. rugsėjo 30 d. Seime narių grupė „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ netikėtai įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą (Projekto aiškinamasis raštas). Svarbu paminėti, kad šis Projektas susilaukė pakankamai daug pagrįstos kritikos iš įvairių institucijų (plačiau žiūrėkite apačioje pateiktus dokumentus).

TILS nuomone Seime įregistruotas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas turi tokias esmines problemas:
1. Ypač susiaurintas veikų, apie kurias gali būti pranešama, ratas (t.y. tik korupcinės veikos, bet ne jokie kiti pažeidimai);
2. Siauras adresatų – asmenų, institucijų, kurioms galima pranešti apie veiką – ratas (tik ikiteisminio tyrimo institucijos; nepatenka ne tik darbdaviai, bet ir, pvz.: Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija);
3. Pranešėjų apsaugos priemonių taikymas laike – nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento iki baudžiamojo proceso pasibaigimo – neužtikrina tinkamos apsaugos pranešėjams. TILS siūlymai dėl įregistruoto Pranešėjų apsaugos įstatymo projekto.

Šios ir kitos problemos iškreipia pranešėjų apsaugos koncepciją ir nesuteikia pranešėjams reikalingų garantijų.

Žemiau pateikiamuose dokumentuose pristatomos Lietuvos institucijų ir užsienio organizacijų pozicijos pranešėjų apsaugos reguliavimo klausimais :

 

Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. XI-1457 patvirtintoje Nacionalinėje kovos su korupcija programoje 2011-2014 m. 9.3 dalyje nurodyta: „ Nors Lietuva yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus pranešėjų apsaugos srityje pagal Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (Žin., 2006, Nr. 136-5145) 33 straipsnį („Informatorių apsauga“) ir Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos (Žin., 2002, Nr. 126-5733) 9 straipsnį („Darbuotojų apsauga“), tačiau esamas nacionalinis reglamentavimas, manytina, nėra pakankamai efektyvus. Siekiant įvykdyti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, taip pat skatinti informacijos apie neteisėtą ir neetišką veiklą atskleidimą ir ištyrimą, veiksmingesnę viešųjų interesų apsaugą, būtina išnagrinėti ir praktinio taikymo efektyvumo aspektu įvertinti teisės normas, reglamentuojančias pranešėjų apsaugą, kad būtų užtikrintas veiksmingas šio mechanizmo taikymas.“

Tokia nuostata, iš vienos pusės, įpareigoja institucijas siekti tinkamo apsaugos pranešėjams reguliavimo, iš kitos pusės, TILS neramina tai, kad analogiško turinio pareiga buvo įtraukta ir į 2008 – 2010 metų NKKP priedą „Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2009 – 2010 metų priemonių planas“, kaip priemonė nr. 49. Dar daugiau iš esmės tapati priemonė buvo numatyta dar senesnėje – 2002 – 2007 metų NKKP (priemonė nr. 40). Vis dėlto, pranešėjų apsaugos klausimas vis dar nėra išspręstas.

Daugiau informacijos: www.drasuszodis.lt

Nuotraukos:                                                        Straipsniai:

pranap1    pranap2