Ar turėtume valstybei suteikti didesnę prieigą prie mūsų duomenų?

Paskelbta 31 kovo d., 2020

„Seime svarstomos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios leistų prieiti prie mūsų mobiliųjų duomenų ir, iš principo, sekti mus visus, mano galva, yra neproporcingos,“ savo „Facebook“ paskyroje parlamentarų siūlymus apžvelgė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Pasak jo, „demokratija yra grindžiama abipusiu skaidrumu. Skaidrumas skatina pasitikėjimą ir sumažina riziką, kad bus piktnaudžiaujama mūsų pinigais ar teisėmis. Kai valstybės institucijos neskuba atsiskaityti pagal 21-jo amžiaus skaidrumo standartus, stebina noras gauti vos ne absoliučią prieigą prie žmogaus privataus gyvenimo. Iš esmės, politikai prašo milžiniško pasitikėjimo kredito, tinkamai nepaaiškindami, kodėl valstybės institucijoms reikia tokių plačių galių, kai nebuvo išbandytos kitos priemonės, ir net nėra aišku, kaip (ir ar) už duomenų surinkimą atsakingos institucijos vėliau atsiskaitys visuomenei.

Verčiau galėtume skatinti žmonių elgesį minkštosiomis „nudge“ priemonėmis (pavyzdžiui, ant laiptinių durų iškabinus plakatus su žinute, kad dauguma namo gyventojų jau lieka namuose). Policija taip pat ką tik gavo galimybę pati taikyti baudas už karantino nesilaikymą. Pagaliau – galima būtų svarstyti suteikti prieigą prie siauros žmonių grupės, kuriai buvo patvirtintas COVID-19 ir kuri nesilaiko karantino, tam tikrų duomenų.

Tačiau vis grįžtu prie minties, jog nėra aišku, kaip net ir tokios pataisos leistų nustatyti piktybiškai įstatymo nesilaikančių žmonių buvimo vietą. Iš Seimo svarstymui pateiktų dokumentų, matau, kad nėra aišku ir kitiems. Tai gal neskubėkime? Juk COVID-19 krizė baigsis, o įstatymas liks ir jį bus galima taikyti kitų ekstremalių situacijų metu.“

Daugiau apie Seimo siūlymus kviečiame skaityti čia.