DALYVAUJAMASIS BIUDŽETAS

web

KAS YRA DALYVAUJAMASIS BIUDŽETAS?

Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas kartu su bendruomene spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei, mokyklai ar organizacijai ir balsuodami renka labiausiai patikusias.

Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos skatina bendruomenę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, didina pasitikėjimą. TILS apklausų duomenimis, mokyklose, išbandžiusiose dalyvaujamąjį biudžetą, 8 kartus padaugėjo moksleivių, teigiančių, kad labai gerai supranta, kaip veikia jų mokyklos biudžetas, o moksleivių, nieko nežinančių apie mokyklos finansus, sumažėjo daugiau nei 2 kartus.

2020 m. TILS prisidėjo prie šios iniciatyvos įgyvendinimo Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono bei Tauragės rajono savivaldybėse. TILS taip pat padėjo jau 10 Lietuvos mokyklų gyvendinti dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas savo bendruomenėje, o 2020 m. TILS drauge su mokyklomis išbandė ir pirmuosius virtualius dalyvaujamuosius biudžetus.

Šioje svetainėje galite rasti daugiau informacijos apie Lietuvos savivaldybių įgyvendinamus dalyvaujamuosius biudžetus, detalias tokių iniciatyvų įgyvendinimo rekomendacijas savivaldybėms, iniciatyvas Lietuvos mokyklose ir geruosius pavyzdžius pasaulyje.

N

Norite išbandyti dalyvaujamąjį biudžetą savo aplinkoje?

N

Susisiekite el. paštu info@transparency.lt arba telefonu: +370 5 212 69 51.

DALYVAUJAMIEJI BIUDŽETAI LIETUVOJE

Pirmoji dalyvaujamąjį biudžetą išbandžiusi savivaldybė Lietuvoje – Alytaus miestas, kuriame gyventojai jau tris kartus turėjo galimybę pasiūlyti savo idėją miestui.

2020 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais atlikta apžvalga parodė, jog dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina 15 Lietuvos savivaldybių – 8 savivaldybės (Alytaus m., Kretingos raj., Lazdijų raj., Panevėžio m., Panevėžio raj., Šiaulių m., Telšių raj., Vilkaviškio raj.) kviečia gyventojus spręsti dėl dalies biudžeto, o 7 savivaldybės (Klaipėdos m., Klaipėdos raj., Kupiškio raj., Rietavo raj., Tauragės raj., Trakų raj., Varėnos raj.) ruošiasi tai daryti jau artimiausiu metu. Dvi savivaldybės (Klaipėdos m. ir Klaipėdos raj.) taip pat rengia dalyvaujamuosius biudžetus ir mokyklose.

Alytaus m. dalyvaujamasis biudžetas įgyvendintas jau tris kartus: 2018 metais 1300 Alytaus miesto gyventojų balsavo už 15 projektų, 2019 m. 1319 alytiškių rinkosi iš 10 projektų, o 2020 m. – dėl 8 projektų balsavo 1269 piliečiai. Tai – vienintelė savivaldybė, kuri yra pilnai įgyvendinusi jau 4 laimėjusius projektus.

2020 m. gyventojai dėl projektų taip pat balsavo dar 6 savivaldybėse: Panevėžio m. (4 projektai), Panevėžio raj. (17 projektų), Šiaulių m. (30 projektų), Lazdijų raj. (19 projektų), Vilkaviškio raj. (5 projektai), Kretingos raj. (43 projektai). Šiuo metu vyksta balsavimas dėl 5 projektų Telšių rajono savivaldybėje.

Iš viso, nuo 2018 m. Lietuvos savivaldybių gyventojai (Alytaus m., Kretingos raj., Lazdijų raj., Panevėžio m., Panevėžio raj., Šiaulių m., Vilkaviškio raj.) bendrai nusprendė dėl 1 mln. 40 tūkst. eurų, pateikę 156 projektus ir išsirinkę 23 geriausias iniciatyvas.

Daugiau informacijos apie Lietuvos miestus ir savivaldybes, kurie įgyvendina arba ruošiasi įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą galite rasti duomenų „žemėlapyje“ čia (kalba netaisyta).  

REKOMENDACIJOS NORINTIEMS ĮGYVENDINTI DALYVAUJAMĄJĮ BIUDŽETĄ SAVO SAVIVALDYBĖJE

Apie ką svarbu pagalvoti prieš įgyvendinant dalyvaujamąjį biudžetą? 

Tikslai dar prieš iniciatyvą kviečiame pasitarti, kokius pagrindinius tikslus kelsite įgyvendindami dalyvaujamąjį biudžetą. Konkretūs ir pamatuojami tikslai padės kuriant iniciatyvos dizainą bei vėliau įvertinant dalyvaujamojo biudžeto sėkmę. Skirtingi pasaulio miestai dažniausiai siekia šių tikslų: 1) daugiau skaidrumo savivaldybėse, 2) didesnio gyventojų pasitikėjimo, 3) geresnės savivaldybės reputacijos, 4) didesnio gyventojų įsitraukimo į bendruomenės veiklas. 

Biudžeto dalisapsvarstykite, kokią dalį savo bendruomenės ar savivaldybės biudžeto  galite skirti (Lietuvos savivaldybėse dažniausiai sprendžiama dėl 20 tūkst. – 300 tūkst. eur). Lenkijos miesto Gdansko gyventojai 2020 m. turėjo galimybę nuspręsti iš viso dėl 18,5 mln. zlotų (apie 4,3 mln. eurų).

Vis dėlto, pradedantiesiems rekomenduojame išbandyti mažesnių sumų paskirstymą. Dažnai savivaldybės renkasi ir dviejų tipų mažos ir didelės vertės projektų įgyvendinimą, pavyzdžiui, Alytuje mažos apimties projektams skiriama 25 tūkst. eurų, o didelės 150 tūkst. eurų. 

Trukmėprocesas gali trukti kelis mėnesius, priklausomai nuo Jūsų bendruomenės dydžio ir galimybių. Rengiantis iniciatyvai svarbu detaliai numatyti iniciatyvos įgyvendinimo terminus

Idėjų gairės – išsikėlus dalyvaujamojo biudžeto tikslą, siūlome apsvarstyti, kokio tipo idėjas gali siūlyti Jūsų bendruomenės nariai. Rengdami gaires, pagalvokite apie tai, ko nėra Jūsų bendruomenėje arba ką norėtųsi atnaujinti, ir nereikalaujančios išlaikymo išlaidų ar papildomos darbo jėgos jų išlaikymui. Gairėse gali būti įvardyta maksimali galima projekto suma.

Konsultacinė darbo grupė siūlome suburti bendruomenės atstovų grupę, kuri galėtų patarti gyventojams, norintiems pasiūlyti savo idėjas balsavimui. Gyventojams gali prireikti patarimų dėl finansų, projektavimo, planavimo ar kitais klausimais, todėl siūlome, kad grupėje būtų savivaldybės atstovų, įvairių sričių specialistų, pavyzdžiui, architektų, urbanistų ir kt.

Balsavimas svarbu iš anksto nustatyti, kas galės balsuoti už atrinktus projektus. Apibrėžti amžiaus apribojimus, balsų skaičių, kurį gali atiduoti kiekvienas balsavimo teisę turintis asmuo, taip pat, numatyti, kaip užtikrinsite, kad balsuoja Jūsų bendruomenės gyventojas. Pavyzdžiui, Šiaulių m. savivaldybėje vienas gyventojas turi teisę balsuoti ne daugiau kaip už 5 atrinktus projektus, atiduodamas vieną balsą už kiekvieną projektą, o balsavusiųjų duomenys patikrinami Gyventojų registro duomenų bazėje. Taip pat svarbu apgalvoti, kokio tipo balsavimas vyks – gyvai, metant biuletenį į balsadėžę, elektroniniu ar mišriu būdu.

Įgyvendinimas apsvarstykite, kaip užtikrinsite idėjų įgyvendinimą, kaip informuosite gyventojus apie laimėjusio projekto įgyvendinimo etapus. Kviečiame apsvarstyti, ar sėkmės atveju ketintumėte dalyvaujamąjį biudžetą tęsti. Pasidalinkite savo įžvalgomis ir planais su savo bendruomene – tai gali paskatinti jų motyvaciją ir atliepti lūkesčius.

Dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo žingsniai

1. Pasiruošimas parengiamos gairės ir patvirtinamas tvarkos aprašas, savivaldybės biudžete numatomos lėšos, skirtos iniciatyvos įgyvendinimui, taip pat surenkama konsultacinė darbo grupė. Lietuvos savivaldybių parengtus tvarkos aprašus galite rasti čia

2. Gyventojų informavimas gyventojai įvairiais būdais informuojami apie planuojamas veiklas savivaldybėje, jiems pristatytomi esminiai iniciatyvos tikslai, terminai, gairės. Šią informaciją rekomenduojame skelbti savivaldybės puslapyje, socialinių medijų paskyrose ar dalinant skrajutes.

3. Idėjų dirbtuvės jų metu gyventojai dalinasi ir aptaria galimas idėjas bendruomenei, organizuojami susitikimai su bendruomene įvairiais formatais. Tai gali vykti tiek gyvų susibūrimų metu, tiek virtualiose platformose, kur suteikiama galimybė gyventojams išreikšti savo idėjas bei pirminius pasiūlymus. Pavyzdžiui, Sevilijoje organizuojamos net kelios diskusijos siekiant geriau išsigryninti pagrindines idėjas.

4. Projektų idėjų rengimasiš idėjų formuojami konkretūs ir finansiškai pagrįsti pasiūlymai, gyventojai susiburia į grupes, konsultuojasi su ekspertais, konsultacine grupe įvairiais klausimais. Tai gali būti daroma organizuojant dirbtuves ar kitokio formato susitikimus. 

5. Projektų idėjų pateikimas – parengtos projektų idėjos pateikiamos savivaldybės suburtai darbo grupei svarstyti, pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė numato, kad svarstymui teikiama idėja jau turėtų turėti ne mažiau kaip 50 Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravusių ir ne jaunesnių nei 18 metų asmenų palaikymą. 

6. Projektų idėjų vertinimas jį vykdo atrinkti savivaldybės atstovai, tad svarbu turėti apibrėžtus vertinimo kriterijus ir atrankos mechanizmus, juos rekomenduojama parengti kartu su miesto taryba, organizaciniu komitetu bei piliečiais. Šie kriterijai skelbiami viešai ir yra nustatomi prieš prasidedant dalyvaujamojo biudžeto sudarymo procesui. Pavyzdžiui, Barselonos piliečių iniciatyvoje išskiriami esminiai faktoriai – bendrieji, finansiniai ir teritoriniai kriterijai. Atrinktos projektų idėjos pateikiamos balsuoti gyventojams.

7. Projektų idėjų taisymasįvertinus projektų idėjas, esant poreikiui, idėjos siūlytojų grupei pateikiami komentarai bei pasiūlymai, kaip gyventojai galėtų patobulinti idėją taip, kad ji atitiktų kriterijus, taip pat apsvarstyti, pavyzdžiui, papildomus kaštus įgyvendinant tokį pasiūlymą. Tokiu būdu gyventojams grąžinus idėjas patikslinti ir patobulinti, suteikiama galimybė dar geriau išsigryninti pasiūlymą ir padaryti jį pritaikomą visai bendruomenei, miestui ar savivaldybei. 

8. Gyventojų pritarimas balsavimo metugyventojai balsavimo metu renkasi vieną ar daugiau jiems patinkančių projektų. Balsavimą galima organizuoti tiek gyvai įmetant biuletenį į balsadėžę, tiek virtualiai, naudojant įvairias platformas, pavyzdžiui, Latvijos Gulbene savivaldybėje tam sukurtas specialus tinklapis.

9. Laimėtojų paskelbimaslaimėtojai gali būti paskelbti įvairiais būdais viešai, pranešant apie tai žiniasklaidoje, savivaldybės internetinėje svetainėje, informacinėse lentose ir kt. 

10. Laimėjusių projektų įgyvendinimas ir stebėsenasavivaldybės administracija, parengusi techninius planus, už visą laimėjusių projektų įgyvendinimo procesą atsiskaito bendruomenei. Stebėsenai gali būti sukviesti specialūs piliečių komitetai, kurie prižiūrėtų projektų įgyvendinimą, o savivaldybė – viešai pateikti informaciją apie projektų įgyvendinimo eigą, kaip, pavyzdžiui, Paryžiuje ar Sietle

Daugiau informacijos ir rekomendacijų apie dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimą galite rasti kitų organizacijų pateiktose gairėse: 

Įrankiai 

Pasaulyje dalyvaujamasis biudžetas tampa vis populiaresniu įrankiu įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimą, dėl to daugėja organizacijų, kurios skelbia viešai prieinamus atviro kodo įrankius: „Decidim“ ir „Citizens Foudnation“ siūlo priegą prie specializuotų gyventojų įtraukimui svetainių kodo, kuriuo pasinaudojus galima sukurti dalyvaujamojo biudžeto platformą savo savivaldybei.

Mokamai paslaugas teikia „Stanford PB“, „Participatory Budgeting Project“, „CitizenLab“, „Ploys“, kurie kuria virtualius įrankius, skirtus įtraukti gyventojus, ir padeda bendruomenėms įgyvendinti įvairias iniciatyvas.

DALYVAUJAMASIS BIUDŽETAS LIETUVOS MOKYKLOSE

Įtraukiant moksleivius į dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas yra skatinamas pilietinis aktyvumas, domėjimasis demokratija, skaidria ir sąžininga sprendimų priėmimo kultūra. O iniciatyvą išbandžiusiems moksleiviams aiškiau, kaip sudaromas mokyklos biudžetas, jie taip pat geriau sužino, kaip įsitraukti į mokyklos veiklas. Viena pirmųjų tokių iniciatyvų Lietuvoje 2013 metais įvyko Ukmergės r. Siesikų gimnazijoje, kur moksleiviai sprendė, kaip panaudoti 30 tūkst. litų (apie 8,7 tūkst. eurų) iš mokyklos biudžeto.

TILS kartu su partneriais įgyvendino dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas jau 10 Lietuvos mokyklų – Vilniaus raj. Eitminiškių, Kalvelių „Aušros“, Prienų  „Žiburio“, Vilniaus Simono Konarskio, Šakių „Žiburio“, Šilalės Simono Gaudėšiaus, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ bei Utenos Adolfo Šapokos gimnazijose, taip pat Šiaulių „Rasos“ ir Ukmergės Senamiesčio progimnazijose. Moksleiviai diskutavo apie mokyklos poreikius, sužinojo, kaip priimami finansiniai sprendimai mokyklose, miestuose, kartu sprendė, kaip išleisti dalį mokyklos biudžeto. Koronaviruso pandemijos akivaizdoje iniciatyvos nenutrūko ir TILS drauge su 9 mokyklomis įgyvendino ir pirmuosius virtualius dalyvaujamuosius biudžetus Lietuvos mokyklose, o šiuo metu tokias iniciatyvas padeda įgyvendinti dar 8 mokykloms bendruomenėms iš įvairių Lietuvos regionų.

Vidutiniškai mokykloje dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva trunka apie 2-3 mėnesius, per kuriuos TILS padeda mokykloms koordinuoti veiklas ir teikia metodologinę pagalbą įtraukiant moksleivius į iniciatyvos pristatymo renginį, organizuojant balsavimą už geriausias idėjas. Tuo metu mokyklos atstovai įsipareigoja įgyvendinti šiuos projektus.

Kadangi tai viena pirmųjų tokio pobūdžio iniciatyvų Lietuvoje, o užsienyje dalyvaujamųjų biudžetų poveikio matuoti dar nėra įprasta, įgyvendinant pirmuosius dalyvaujamuosius biudžetus, TILS atliko reprezentatyvias moksleivių apklausas. Jomis siekta išmatuoti dalyvaujamojo biudžeto svarbą mokyklose ir kokį poveikį jis daro moksleiviams. Daugiau informacijos galite rasti paspaudę šias nuorodas: klausimynai moksleiviams, tyrimo duomenys. TILS apklausos rodo, kad dalyvaujamasis biudžetas mokyklose buvo reikšmingas. Pavyzdžiui, po iniciatyvos beveik 8 kartus padaugėjo moksleivių, teigiančių, kad labai gerai supranta, kaip veikia jų mokyklos biudžetas (prieš iniciatyvą – 1,5 proc., po – 11,3 proc.). Moksleivių, nieko nežinančių apie mokyklos finansus, sumažėjo daugiau nei 2 kartus.

Su dalyvaujamojo biudžeto rezultatais kviečiame susipažinti čia.

Praktinį vadovą, skirtą visiems, norintiems įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą, rasite čia.

2021 m. dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas padeda įgyvendinti Aktyvių piliečių fondas, Britų Taryba Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje bei Prancūzijos ambasada Lietuvoje.

          

KAIP DALYVAUJAMIEJI BIUDŽETAI VYKSTA PASAULYJE?

Pats pirmasis dalyvaujamasis biudžetas pasaulyje įvyko 1989 m. Porto Alegre mieste Brazilijoje. Gyventojams, nusivylusiems prasta šalies ir miesto ekonomine būkle, buvo pasiūlyta patiems dalyvauti formuojant miesto biudžetą bei spręsti, kaip leisti miesto lėšas. Dalyvaujamieji biudžetai gali vykti ne tik miestuose, bet ir mokyklose ar kitose institucijose. Pavyzdžiui, dalyvaujamieji biudžetai mokyklose itin populiarūs Paryžiuje, kur apie 90 proc. mokyklų jau yra jį išbandžiusios. Šiuo metu pasaulyje yra apie 1,5 tūkst. dalyvaujamųjų biudžetų.

Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas įgyvendina skirtingi pasaulio miestai, tačiau dažniausiai jie siekia šių tikslų: 1) daugiau skaidrumo savivaldybėse, 2) didesnio gyventojų pasitikėjimo, 3) geresnės savivaldybės reputacijos, 4) bendrų veiklų su miestiečiais.

Estija

Pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Estijoje įvyko Tartu mieste 2013 m. Ši iniciatyva vyksta iki šiol, o gyventojai kviečiami savo nuožiūra paskirstyti 200 tūkst. EUR. Idėjas el. būdu arba paštu gali siūlyti tiek organizacijos, tiek miestiečiai, o už jas balsuoti kviečiamas kiekvienas, kuris yra registruotas Tartu mieste, ir yra vyresnis nei 16 metų.

Kokias idėjas gyventojai yra išrinkę Tartu miestui? Dalyvaujamojo biudžeto metu gyventojai daugiausiai balsų yra skyrę tokiems projektams kaip istorinio pastato stogo rekonstrukcija, amfiteatrui ant Toome kalvos,  Emajõgi upės pakrantės sutvarkymui; šaligatviams prie sankryžų.

Šiuo metu daugiau nei 20 Estijos savivaldybių pritaiko dalyvaujamojo biudžeto modelį sprendžiant dėl savo miesto išlaidų.

Tartu dalyvaujamojo biudžeto svetainė: www.tartu.ee/en/participative-budgeting

Ispanija

Pirmieji dalyvaujamieji biudžetai Ispanijoje atsirado 2001 m., o Madrido dalyvaujamasis biudžetas laikomas vienu didžiausių Europoje. 2018 metais jame dalyvavo 91 tūkst. gyventojų nuo 16 metų amžiaus, jie balsavo už 702 projektus. 328 projektai buvo patvirtinti, jų įgyvendinimui skirta 100 milijonų eurų.

Kokias idėjas gyventojai yra išrinkę Madride? Dalyvaujamojo biudžeto metu gyventojai daugiausiai balsų yra skyrę tokiems projektams kaip saulės plokštės ant 70 Madrido miesto sporto centrų, nemokamos muzikos pamokos kultūros centruose, vandens iš viešųjų baseinų naudojimas gatvių plovimui.

Madrido dalyvaujamojo biudžeto svetainė: decide.madrid.es/presupuestos

Italija

Italijoje dalyvaujamasis biudžetas prasidėjo 1994 m.

2015 m. Milane prasidėjo iniciatyva „I count, I participate, I decide” („Aš skaičiuoju, aš dalyvauju, aš sprendžiu”). Devyniems Milano rajonams buvo skirta 9 mln. eurų, po 1 mln. eurų kiekvienam. 2017-2018 m. kiekviena iš savivaldybių dalyvaujamojo biudžeto būdu paskirstė po 500 tūkst. eurų.

Kokias idėjas gyventojai yra išrinkę Milane? Dalyvaujamojo biudžeto metu gyventojai daugiausiai balsų yra skyrę tokiems projektams kaip Santo Stefano aikštės sutvarkymo darbai, viešieji tualetai, gatvių rekonstrukcijoms, pėsčiųjų takams.

Milano dalyvaujamojo biudžeto svetainė: bilanciopartecipativo.comune.milano.it/

Lenkija

2011 m. Sopote įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas ir sparčiai plito po kitus šalies miestus. Šiuo metu apie 100 savivaldybių dalį savo biudžeto skirsto pagal dalyvaujamojo biudžeto modelį.

2013 m. dalyvaujamasis biudžetas įvyko Gdanske, kur, patvirtinus atviro miesto koncepciją, siekta padidinti miestiečių įsitraukimą priimant sprendimus ir pakelti gyventojų pasitikėjimą vietos valdžia. Pirmaisiais iniciatyvos metais Gdansko savivaldybė leido dalyvaujamuoju būdu paskirstyti 250 tūkst. eurų.

Gdanske miestiečiai gali siūlyti tiek mažesnes idėjas seniūnijoms, tiek didesnes visam miestui. Jos skiriasi tuo, kad vieni pasiūlymai gali būti labiau aktualūs tik konkrečios seniūnijos gyventojams, o miestui skirtos idėjos turėtų atliepti viso miesto gyventojų poreikius. Abiem atvejais pasiūlymai turi atitikti miesto strategiją ir darnaus vystymosi kryptis.

Gyventojai turi galimybę teikti savo idėjas ir dėl jų balsuoti tiek internetu, tiek kiekvienoje seniūnijoje įrengtose specialiose vietose. Siūlant savo idėjas gyventojai kviečiami atsižvelgti į kainas. Kad būtų lengviau sužinoti, kiek kainuoja galimi įrengimai, savivaldybė yra parengusi kainyną, kuriame apžvelgiama, kiek paprastai kainuoja įrengti žaidimų aikšteles, sutvarkyti suoliukus ar apšvietimą.

2020 m. dalyvaujamojo biudžeto projektams įgyvendinti miestas skyrė 18,5 mln. zlotų (apie 4,3 mln. eurų).

Kokias idėjas gyventojai yra išrinkę Gdanske? Dalyvaujamojo biudžeto metu gyventojai daugiausiai balsų yra skyrę tokiems projektams kaip parkavimosi vietos dviračiams, transporto atkarpoms tarp dviejų rajonų, sporto aikštelėms, gatvių rekonstrukcijos, atliepiant pėsčiųjų poreikius, galimybių studijai.

Gdansko savivaldybės svetainė: medium.com/@gdansk/participatory-budget-how-do-we-do-it-in-gdansk-2fbbb5f374e2

Prancūzija

Vienas didžiausių pasaulyje dalyvaujamųjų biudžetų buvo pradėtas įgyvendinti 2014 m. Paryžiuje. Tuomet gyventojai galėjo nuspręsti, kaip panaudoti 20 mln. eurų. Balsavo 41 tūkst. gyventojų, dauguma jų – internetu.

Iš viso 2014-2020 m. miestas yra įsipareigojęs skirti 500 mln. eurų dalyvaujamojo biudžeto projektų įgyvendinimui.

Paryžiaus savivaldybė per dalyvaujamąjį biudžetą siekia užmegzti glaudesnį santykį su gyventojais, jiems siūlo ne tik kelti idėjas ir balsuoti už jas, tačiau ir rengia susitikimus, kurių metu atsako į klausimus, detaliau paaiškina apie procesą, padeda gyventojams įsijungti bet kurioje dalyvaujamojo biudžeto stadijoje.

Kokias idėjas gyventojai yra išrinkę Paryžiui? Dalyvaujamojo biudžeto metu gyventojai daugiausiai balsų yra skyrę tokiems projektams kaip vegetacinė siena su skirtingų augalų įvairove, „Mokymosi sodai“ pradinėse mokyklose, apleistų miesto vietų pritaikymas kultūros renginiams, mobilių šiukšlių rūšiavimo dėžių įrengimas.

Daugiau informacijos apie dalyvaujamąjį biudžetą Paryžiuje: www.participatorybudgeting.org/pbparis/