Tyrimas: Valstybės investicijų programai trūksta skaidrumo

Paskelbta lapkričio 21 d., 2018

Valstybės investicijų programa, kuriai Lietuva kasmet skiria apie 1,3 mlrd. eurų, veikia nepakankamai skaidriai ir skelbia tik du trečdalius (68 proc.) galimos informacijos apie remiamus infrastruktūros projektus, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir organizacijos „CoST – the Infrastructure Transparency Initiative (CoST)“ atlikta studija. Anot tyrimo dalyvių, VIP taip pat neturi aiškių tikslų ir prioritetų.

Lyginant su Jungtine Karalyste, Škotija ir Argentina, kuriose buvo atliktos panašios studijos, Lietuva atrodo vidutiniškai. Škotijoje atskleidžiama 95 proc., Argentinoje – 62 proc., Jungtinėje Karalystėje – 35 proc. informacijos. Informacijos viešumą TILS vertino pagal tarptautinį infrastruktūros duomenų standartą (angl. CoST Infrastructure Data Standard) – gaires, kurios skatina atverti svarbią informaciją apie valstybių vykdomus infrastruktūros projektus.

Dauguma tyrimo metu kalbintų institucijų atstovų teigia, kad ministerijos neturi aiškių prioritetų investicijoms į infrastruktūrą. Nėra aišku, kodėl investuojama į vienus projektus, o ne į kitus, taip pat – kodėl projektai yra sustabdomi. Tyrimo dalyviai pažymi, jog Lietuvoje šiuo metu nėra institucijos, kuri nuosekliai planuotų bei stebėtų infrastruktūros plėtrą šalyje.

Gyventojai dažnai yra tik informuojami apie sprendimus, tačiau paliekami nuošalyje ir neturi įtakos keičiant miestų viešąsias erdves. Pavyzdžiui, vertinant didžiausius investicinius projektus, finansuotus per VIP 2016 m., paaiškėjo, kad tik 2 atvejais iš 5 gyventojai buvo kviečiami į viešąsias konsultacijas, 3 atvejais iš 5 – buvo informuoti apie numatytas veiklas, tačiau svarstymuose nedalyvavo ir nebuvo kviesti.

Atsižvelgiant į pagrindinius VIP iššūkius, teikiame šias rekomendacijas:

1. Užtikrinti ilgalaikį planavimą infrastruktūros srityje ir aiškiai žinoti, kokių tikslų siekiama investuojant į naujus projektus. Tai leistų geriau suvaldyti politikų daromą poveikį ir padėtų išvengti trumpalaikių, ne visada pagrįstų sprendimų.

2. Įdiegti aiškiai apibrėžtus kriterijus, kuriais būtų vertinama, kaip per VIP finansuoti investiciniai projektai prisidėjo prie konkrečios problemos sprendimo ir ar pasiekė užsibrėžtus tikslus.

3. Informaciją apie infrastruktūrą viešinti pagal Tarptautinį infrastruktūros duomenų atskleidimo standartą (angl. CoST Infrastructure Data Standard) ir taip užtikrinti, kad gyventojai galėtų susipažinti ne tik su finansuojamų projektų sąrašu ir jiems skirtomis lėšomis, bet taip pat žinoti, kodėl investuojama į konkretų projektą, per kiek laiko ketinama jį pabaigti, kodėl vėluoja (jei taip atsitinka) jo įgyvendinimas, kaip ir kodėl išauga kaštai bei kitą tikslinę informaciją.

4. Labiau įtraukti gyventojus ir bendruomenes į infrastruktūros projektų planavimą viešose erdvėse. Tai leistų geriau identifikuoti realų poreikį galimiems infrastruktūros projektams ir sumažintų netikslingo investavimo riziką.

Studija atlikta 2017 m. lapkričio – 2018 m. vasario mėn., dar iki 2018 m. įsigaliojusių VIP pakeitimų. Šie pakeitimai numatė, kad be tam tikrų išimčių nauji projektai negali būti pradedami nepabaigus senų, taip pat – kad per VIP turėtų būti finansuojami stambesni investiciniai projektai nei iki tol, o atrenkami pagal aiškius ir konkrečius kriterijus.

Valstybės investicijų programa – tai valstybės lėšos, investuojamos į strateginius infrastruktūros projektus. Šia programa siekiama užtikrinanti finansavimą statybų ir rekonstrukcijos darbams, kelių tiesimui, IT sistemų kūrimui ar modernizavimui.

Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia, su studijos santrauka lietuvių kalba galite susipažinti čia. Visa studija anglų kalba – čia.

Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, +37068997579, info@transparency.lt