Pandemijos metu galėjo išaugti sukčiavimo, naudojant FinTech įmones, mastas

Paskelbta birželio 3 d., 2021

Pandemijos metu galėjo išaugti sukčiavimo, naudojant finansinių technologijų (FinTech) įmones, mastas. Siekiant užkirsti kelią greitai ir neteisėtai pasipelnyti norinčioms FinTech įmonėms, stebėsenos  institucijoms trūksta žmogiškųjų, technologinių bei finansinių resursų, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas.

Anot tyrime dalyvavusių ekspertų, didžiausi FinTech įmonių privalumai, tokie kaip greitis ir inovatyvumas, sąlygoja ir didžiausias su jų veikla susijusias pinigų plovimo rizikas. Daugiausiai rizikų turinčios įmonės – dirbančios su kriptovaliutomis, kur pavedimai kur kas rizikingesni dėl didesnės šių valiutų vertės.

Apie finansinių technologijų įmones, veikiančias Lietuvoje, viešai prieinamos informacijos nėra daug. Pavyzdžiui, mažiau nei dešimtadalis viešai skelbia savo finansines ataskaitas, dalis įmonių net neturi savo tinklapio.

Trūksta vertinimų ir duomenų, kurie padėtų tinkamai nustatyti pinigų plovimo mastą bei rizikas. Pasigendama bendradarbiavimo tarp viešojo ir privataus sektoriaus bei pačių FinTech įmonių.

Ekspertai abejoja, ar FinTech sektoriuje veikiančios įmonės be pagalbos iš išorės galėtų tinkamai užtikrinti veiksmingą pinigų plovimo prevenciją.

„Pinigų plovimas ir stambioji korupcija žengia koja kojon. Žinant Lietuvos ambicijas finansinių technologijų srityje, pasitempti turėtų ir už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos, ir FinTech bendrovės. Labai norėčiau, kad pinigų plovimo prevencija taptų aiškiu mūsų valdžios atstovų prioritetu,“ – sakė Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

Atsižvelgiant į pagrindines ekspertų išskirtas rizikas, TILS siūlo:

  • Atlikti išsamų finansinių technologijų sektoriaus rizikų, susijusių su pinigų plovimu, vertinimą, kuris padėtų tinkamai nusistatyti pinigų plovimo prevencijos prioritetus;
  • Atverti bei padaryti prieinamus duomenis, svarbius pinigų plovimo prevencijai užtikrinti (pavyzdžiui, galutinių naudos gavėjų registrą bei politiškai pažeidžiamų asmenų sąrašą);
  • Užtikrinti tikslingą ir nuolatinį dalijimąsi duomenimis tarp už pinigų plovimo prevenciją FinTech sektoriuje atsakingų institucijų ir rinkos dalyvių, siekiant geriau suprasti pinigų plovimo mastą, susijusias rizikas ir geriau jas suvaldyti;
  • FinTech sektoriuje veikiančioms įmonėms bei asociacijoms prisiimti daugiau atsakomybės pinigų plovimo prevencijos srityje, stiprinant savo darbuotojų ir narių žinias bei gebėjimus atpažinti su pinigų plovimu susijusias rizikas;
  • Užtikrinti tinkamus su pinigų plovimu dirbančių institucijų pajėgumus, kurie leistų vykdyti veiksmingą pinigų plovimo prevenciją FinTech sektoriuje.

Studijos įžvalgos ir rekomendacijos parengtos remiantis pirminių ir antrinių šaltinių analize, giluminiais pusiau struktūruotais interviu su stebėsenos ir priežiūros institucijų, ministerijų, FinTech įmonių atstovais, taip pat šioje srityje dirbančiais ekspertais (12), užklausų informacijai gauti (4) duomenimis, 32 FinTech įmonių pateiktais atsakymais į TILS siųstą klausimyną bei 10 įmonių skaidrumo vertinimu.

Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia, su studija susipažinti galite čia.

Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, info@transparency.lt, +370 5 212 69 51