9 iš 10 institucijų suteikia galimybę darbuotojams pranešti apie galimas negeroves

Paskelbta lapkričio 30 d., 2020

9 iš 10 (95 iš 105) viešojo sektoriaus institucijų suteikia galimybę savo darbuotojams pranešti apie galimą korupciją, neteisėtus ar neetiškus veiksmus. Vis dėlto trys ketvirtadaliai (71 iš 95) institucijų per pastaruosius dvejus metus negavo nė vieno pranešimo. Ketvirtadalis (25 iš 95) institucijų neužtikrina galimybės pranešti saugiai. Tai paaiškėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriui pateikus užklausas 117 viešojo sektoriaus institucijų.

Per 2019-2020 m. institucijos iš viso gavo 406 pranešimus.

Penkių institucijų gauti pranešimai sudarė 90 proc. visų gautų pranešimų (365 iš 406 pranešimų) (AB „Kelių priežiūra“ (147 pranešimai), AB Lietuvos paštas (121), Kalėjimų departamentas (47), UAB „Ignitis“(36), AB „Lietuvos geležinkeliai“ (14)). 22 institucijos nurodė, jog per pastaruosius dvejus metus gavo bent vieną pranešimą.

8 proc. (32) gautų pranešimų buvo perduoti kitoms atsakingoms institucijoms.

Du trečdaliai institucijų (67) nurodo, jog taiko atsakomybę darbuotojams, kurie neužtikrina arba pažeidžia duomenų saugumo taisykles. Beveik pusė (45) – jog gauti pranešimai specialiai saugomi (pvz. saugomos patalpos, koduojami kompiuteriai ir kt.), penktadalis (25) – jog duomenys naikinami pagal specialią tvarką. Tik 17 institucijų nurodė visas šias duomenų apsaugos priemones.

27 iš 95 institucijų kaupia tokius pranešančio asmens duomenis kaip vardas, pavardė, el. pašto adresas, tel. numeris, asmens kodas, gyvenamasis adresas. 78 iš 95 institucijų kaupia bent dalį šių duomenų. 8 institucijos išsaugo telefoninio pokalbio įrašą.

„Viešojo sektoriaus institucijos turi geriau įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymą. Nerimą kelia savivalda – net ketvirtadalis savivaldybių arba nesuteikia savo darbuotojams galimybės pranešti apie galimas negeroves, arba iš viso neatsakė į mūsų užklausą. Kita vertus, džiaugiuosi, jog viešajame sektoriuje atsiranda vis daugiau įkvepiančių pavyzdžių, kurie, man regis, rodo, jog įstaigų vadovai supranta, kad įsiklausyti į savo darbuotojų keliamus klausimus ir apie negeroves sužinoti pirmiems apsimoka,” – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Tik aštuonios institucijos nurodė tikslų biudžetą, skirtą Pranešėjų apsaugos įstatymui įgyvendinti.

105 iš 117 institucijų pateikė atsakymus į TILS klausimyną. 9 savivaldybės (Molėtų rajono, Plungės rajono, Rietavo, Skuodo rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono savivaldybės) ir 1 kita institucija (LR Valstybės saugumo departamentas) nurodė, jog vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo neturi.

Atsakymų nepateikė 5 savivaldybės (Anykščių rajono, Biržų rajono, Kaišiadorių rajono, Kazlų Rūdos ir Radviliškio rajono), 3 ministerijos (Finansų, Kultūros ir Užsienio reikalų), 2 perkančiosios organizacijos (Respublikinės Panevėžio ir Šiaulių ligoninės), 1 valstybės valdoma įmonė (Registrų centras) ir 1 kita institucija (Vyriausioji rinkimų komisija).

Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.

Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia, studiją – čia.

Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, sergejus@transparency.lt, +370 5 212 69 51

Ši analizė atlikta bendradarbiaujant su LR Generalinės prokuratūros atstovais.

Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.