TILS pasiūlymai dėl atsparumo korupcijai lygio nustatymo metodologijos
Teikiame pasiūlymus dėl atsparumo korupcijai lygio nustatymo metodologijos.
Atsisiųsti (184,43 KB) TILS TEIKIA PASIŪLYMUS DĖL 2022-2033 NACIONALINĖS DARBOTVARKĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS KLAUSIMAIS ĮGYVENDINIMO PLANO
Teikiame pasiūlymus ir pastebėjimus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl 2022-2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo 2022-2025 metų plano patvirtinimo projekto.
TILS teikia pasiūlymus NSGK dėl 2022-2033 Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais
Teikiame pasiūlymus Nacionalinei darbotvarkei korupcijos prevencijos klausimais 2022-2033, kurią siūlo grįsti siekiu „skaidrumas per patirtis.
TILS teikia pasiūlymus dėl LR pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo projekto
TILS teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1133 „Dėl LR pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektui.
Pasiūlymas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-953 atsižvelgiant į diskusijas klausymuose Kultūros komitete
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) pasiūlymas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-953 atsižvelgiant į diskusijas klausymuose Kultūros komitete.
Metai: 2021
Papildomas pasiūlymas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-953
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) papildomas pasiūlymas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-953 (lapkričio 19 d.).
Metai: 2021
TILS teikia pasiūlymus LR visuomenės informavimo įstatymo pakeitimams
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) pasiūlymai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-953.
Metai: 2021
TILS TEIKIA PASIŪLYMUS 2022–2033 METŲ NACIONALINEI DARBOTVARKEI KORUPCIJOS PREVENCIJOS KLAUSIMAIS
Teikiame pasiūlymus Nacionalinei darbotvarkei korupcijos prevencijos klausimais 2022-2033, kurią siūlo grįsti siekiu „skaidrumas per patirtis.
Metai: 2021
TILS teikia pasiūlymus rinkimų įstatymų pakeitimams
TILS kviečia skirti tinkamą dėmesį politinės reklamos internete reguliavimui ir stebėsenai.
TILS pasiūlymai LR pranešėjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektui
TILS teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo projektui.
KORUPCIJOS SUVOKIMO INDEKSAS 2020
2020 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvos balas išlieka nepakitęs. Lietuvai skirti 60 balų iš 100 galimų ir 35 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 14 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
Metai: 2021
10 TILS PASIŪLYMŲ VYRIAUSYBEI
Pasinaudodami galimybe dalyvauti nacionalinio lygmens viešojoje konsultacijoje „Dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo darbų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano“, teikiame 10 pasiūlymų.
Metai: 2021
Kaip įgyvendinama pranešėjų apsauga Lietuvos institucijose?
9 iš 10 (95 iš 105) viešojo sektoriaus institucijų suteikia galimybę savo darbuotojams pranešti apie galimą korupciją, neteisėtus ar neetiškus veiksmus. Vis dėlto trys ketvirtadaliai (71 iš 95) institucijų per pastaruosius dvejus metus negavo nė vieno pranešimo. Ketvirtadalis (25 iš 95) institucijų neužtikrina galimybės pranešti saugiai.
Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia.
Metai: 2020
Kaip leistos kovai su COVID-19 pandemija skirtos lėšos?
Pirmosios COVID-19 bangos metu stebėsenos institucijos ir sprendimų priėmėjai galimai nežinojo apie 10 proc. kovai su pandemija išleistų pinigų. „Transparency International“ Lietuvos skyriui 2020 m. liepos mėn. pateikus užklausas 12 pagrindinėms COVID-19 pacientų ligoninėms ir didžiausioms perkančiosioms organizacijoms, jos papildomai pateikė 136 sutartis su 73 tiekėjais už beveik 8 mln. eurų.
Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia.
Metai: 2020
Kaip Lietuvoje įgyvendinamas dalyvaujamasis biudžetas?
Kas ketvirta savivaldybė (15 iš 60) įgyvendina dalyvaujamąjį biudžetą: kas aštunta (8 iš 60) savivaldybė kviečia gyventojus spręsti dėl dalies biudžeto, tiek pat savivaldybių (7 iš 60) ruošiasi tai daryti jau artimiausiu metu.
Trumpą TILS atliktos apžvalgos pristatymą rasite čia. Detalų savivaldybių pateiktų duomenų „žemėlapį“ rasite čia (kalba netaisyta).
Metai: 2020
Kaip atrodo politinė reklama socialiniuose tinkluose?
Partijos ir jų sąrašų lyderiai paskelbė bent 532 apmokėtas reklamas „Facebook“ tinkle per paskutinį politinės kampanijos mėnesį. Kas penkta reklama buvo tikslinė, t.y. nukreipta į konkrečias gyventojų grupes (angl. „political targeting“). Politikai dukart dažniau žymėjo įrašus kaip politinę reklamą savo viešuose profiliuose negu privačiuose.
Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia, studiją – čia.
Metai: 2020
Kaip įgyvendinama pinigų plovimo prevencija nekilnojamojo turto sektoriuje?
Už pinigų plovimo (PP) prevenciją atsakingos institucijos neturi pakankamai pajėgumų ir informacijos apie šios problemos mastą, kad veiksmingai užkirstų kelią pinigų plovimui nekilnojamo turto sektoriuje. Šiame sektoriuje dirbantys specialistai taip pat neturi užtektinai žinių ir priemonių atpažinti galimus pinigų plovimo atvejus.
Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia.
Metai: 2020
Kaip Lietuva įgyvendina EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją?
Lietuva priskirta prie ribotai savo tarptautinius įsipareigojimus vykdančių šalių ir už teisėsaugos darbą buvo įvertinta prasčiau nei kaimyninės Estija bei Latvija. Už pradėtus tyrimus Lietuvai skirti 3 balai ir ji priskirta prie šalių, kurios ribotai vykdo EBPO Kovos su kyšininkavimo konvenciją. 2018 m. Lietuva buvo įvertinta 2 balais.
Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia.
Metai: 2020
Kas valdo žiniasklaidos priemones?
44 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai 2019 m. Lietuvoje valdė kas dešimtą žiniasklaidos priemonę (101). Per dešimtmetį žiniasklaidos priemones valdančių politikų ir tarnautojų bei jų sutuoktinių skaičius išaugo beveik dvigubai – 2010 m. tokių asmenų buvo 27.
Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia.
Daugiau informacijos: www.stirna.info
Metai: 2020
Su kuo susitinka savivaldybių vadovai?
7 iš 10 savivaldybių merų, merų pavaduotojų ir administracijų vadovų (146 iš 194) skelbia savo darbotvarkes. Kas penktas meras (13 iš 60) skelbia nuolatines darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo 2019-2023 m. kadencijos pradžios.
Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia.
Metai: 2020
KAIP SUVALDOMI INTERESAI VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ VALDOMOSE ĮMONĖSE?
2019 m. 4 iš 10 savivaldybių (SVĮ) ir 1 iš 10 valstybės valdomų (VVĮ) įmonių vadovų pernai buvo susiję su politinėmis partijomis. Iš viso, bent 3 iš 10 VVĮ ir SVĮ vadovų yra susiję su partijomis arba susivienijimais – dalyvavo rinkimuose su kuria nors politine jėga. 2017 m. 4 iš 10 vadovų turėjo tokių ryšių.
Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia.
Daugiau informacijos: www.manovalstybe.info
Metai: 2020
TILS pasiūlymai Korupcijos prevencijos įstatymo (naujos redakcijos) projektui
TILS teikia pasiūlymus Korupcijos prevencijos įstatymo (naujos redakcijos) projektui ir kartu teikiamiems susijusiems įstatymų projektams.
Metai: 2020
Kaip suvaldomi interesai valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse?
2017 m. 4 iš 10 valstybės (VVĮ) ir savivaldybių valdomų (SVĮ) įmonių vadovai buvo susiję su partijomis, dažniausiai – su socialdemokratais, liberalais ir konservatoriais.
Daugiau informacijos: www.manovalstybe.info
Metai: 2018
Kas sieja politikus ir žiniasklaidą?
Savivaldybės savo veiklų viešinimui per pastaruosius keturis metus (2015 – 2018 m.) išleido 7,8 mln. eurų, iš jų 80 tūkst. eurų – iš ES investicijų. Lėšas gavo 363 įmonės, iš kurių 35 buvo susijusios su politikais. Šios įmonės gavo penktadalį (1,4 mln. eurų) visų viešinimui skirtų lėšų.
Trumpą analizės įžvalgą galite rasti čia.
Daugiau informacijos: www.manovalstybe.info
Metai: 2019
Kiek prieinami viešojo sektoriaus duomenys?
Šia apžvalga yra siekiama įvertinti, kiek prieinami svarbiausi antikorupciniai viešojo sektoriaus duomenys Lietuvoje bei kitose Baltijos ir Šiaurės regiono šalyse. Vertinimo metu apžvelgti penkių sričių duomenys: lobistinės veiklos, interesų ir turto deklaracijų, politinių partijų ir kampanijų, galutinių naudos gavėjų ir viešųjų pirkimų duomenys.
Metai: 2019
KIEK SKAIDRUS VERSLAS LIETUVOJE?
Šiuo tyrimu siekiama įvertinti, kaip skaidriai veikia verslas Lietuvoje. Tyrime vertinta 40 didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių interneto svetainės, kur žiūrėta, kiek informacijos jos atskleidžia apie tai, kaip užkerta kelią korupcijai, kiek informacijos atskleidžia apie akcininkus, struktūrą ir finansus.
Tyrime vertintos įmonės atrinktos pagal 2018 m. pardavimų pajamas, viešinamas „Verslo žiniose“. Didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių vertinimo metodologija remiasi „Transparency International“ Sekretoriato atliekamu pasauliniu privataus sektoriaus skaidrumo tyrimu „Transparency in Corporate Reporting: Assessing the World’s Largest Companies“. Šį vertinimą TILS atliko įgyvendinant „Sąžiningumo susitarimų“ projektą, finansuojamą Europos Komisijos.
Trumpą vertinimo apžvalgą galite rasti čia.
Detalūs įmonių vertinimai – www.skaidrumas.lt/imones
Metai: 2019
PARLAMENTARŲ SUSITIKIMAI SU INTERESŲ GRUPĖMIS
Šia studija siekiama įvertinti, kaip parlamentarai viešina savo susitikimus su interesų grupėmis. Studija atliekama po kiekvienos LR Seimo sesijos.
2020 m. pavasario sesijos rezultatus galite rasti čia, daugiau informacijos apie atliktą studiją – čia.
2019 m. rudens sesijos rezultatus galite rasti čia, daugiau informacijos apie atliktą studiją – čia.
2019 m. pavasario sesijos rezultatus galite rasti čia, daugiau informacijos apie atliktą studiją – čia.
2018 m. rudens sesijos rezultatus galite rasti čia, daugiau informacijos apie atliktą studiją – čia.
2018 m. pavasario sesijos rezultatus galite rasti čia, daugiau informacijos apie atliktą studiją – čia.
2017 m. rudens sesijos rezultatus galite rasti čia, daugiau informacijos apie atliktą studiją – čia.
2017 m. pavasario sesijos rezultatus galite rasti čia.
Metai: 2020
Dalyvaujamasis biudžetas: skaidrumo pratimas nuo mokyklos suolo
Mokyklose, kuriose moksleiviai gali spręsti dėl mokyklos išlaidų, daugėja skaidrumo, moksleiviai geriau supranta, kaip jie gali dalyvauti mokyklos veikloje. Tai rodo dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos, kurią kartu su mokyklomis įgyvendino „Transparency International“ Lietuvos skyrius, rezultatai.
Trumpa iniciatyvos rezultatų apžvalga – čia, praktinis vadovas – čia.
Metai: 2019
Kas sieja politikus ir žiniasklaidą?
Nuo 2015 m. savivaldybės trečdalį (2 mln. eurų) viešinimo lėšų skyrė su politikais susijusiai žiniasklaidai. Sąsajų su politikais turinčias įmones finansavo kas antra savivaldybė, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta analizė apie savivaldybių viešinimo lėšų panaudojimą.
Analizės įžvalgas galite rasti čia.
Daugiau informacijos: www.manovalstybe.info.
Metai: 2019
Kiek skaidrios savivaldybės Lietuvoje?
Lyginant su 2014 metais, 2018 m. Lietuvos savivaldybės tapo skaidresnės, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) savivaldybių skaidrumo tyrimas. Tyrimo metu buvo analizuota, kokia informacija skelbiama oficialiuose Lietuvos savivaldybių internetiniuose puslapiuose.
Savivaldybių skaidrumo vertinimą ir savivaldybių reitingą galite rasti www.jurgiokepure.lt.
Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia, TILS rekomendacijas – čia.
Metai: 2019
KAS MOKSLEIVIUS SKATINA ELGTIS SĄŽININGAI?
Po diskusijų apie sąžiningumą moksleiviai nusirašinėja rečiau, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) iniciatyva aštuoniose Kauno miesto ir Vilniaus apskrities mokyklose. Jos metu buvo siekiama suprasti, kokios priemonės skatina moksleivių sąžiningumą pamokų metu.
Kaip SAM pavaldžios gydymo įstaigos užkerta kelią korupcijai?
Šia studija siekiama įvertinti, kaip Sveikatos apsaugos ministerija ir 17 jai pavaldžių asmens sveikatos gydymo įstaigų užkerta kelią korupcijai.
VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROGRAMA – KAIP INVESTUOJAME Į INFRASTRUKTŪRĄ?
Metai: 2018
TILS, „BALTŲJŲ PIRŠTINIŲ“ IR VŠĮ„EUROPOS NAMAI“ SIŪLYMAI DĖL INFORMACIJOS APIE RINKIMŲ KANDIDATUS VIEŠINIMO
Išanalizavę Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos parengus pasiūlymus dėl informacijos apie rinkimų kandidatus viešinimo ribojimo pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) nuostatas, kartu su „Baltosiomis pirštinėmis“ ir „Žinau, ką renku“ teikėme pasiūlymus dėl duomenų skelbimo.
Metai: 2018
TILS PASIŪLYMAI DĖL PRANEŠĖJŲ APSAUGOS
TILS teikia pasiūlymus Vyriausybės nutarimams, kaip reikėtų užtikrinti saugius pranešimo kanalus viešojo ir privataus sektoriaus organizacijose.
Metai: 2018
Verslo kyšininkavimas užsienyje
Studijoje „Eksportuojant korupciją 2018” (angl. “Exporting Corruption 2018”) vertinama, kaip valstybės vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus tirti verslo korupciją užsienyje. Tyrime vertinamos valstybės, pasirašiusios EBPO Kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius konvenciją. Iš viso šią Konvenciją yra pasirašiusios visos prie EBPO prisijungusios šalys ir 8 nepriklausančios EBPO.
Už pradėtus tyrimus Lietuvai skirti 2 balai ir ji priskirta prie šalių, kurios ribotai vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus tirti verslo korupciją užsienyje.
Tyrimą įgyvendino „Transparency International“ (TI) Sekretoriatas kartu su nacionaliniais TI skyriais ir ekspertais visose EBPO valstybėse narėse bei Kinijoje, Indijoje, Honkonge ir Singapūre.
Metai: 2018
Parlamentarų susitikimai su interesų grupėmis
Šios apžvalgos tikslas – sužinoti, kaip LR Seimo nariai skelbė savo darbotvarkes ir pranešė apie susitikimus su įvairių interesų grupių atstovais 2018 m. pavasario sesijos metu, bei palyginti šiuos rezultatus su 2017 m. pavasario sesijos duomenimis.
Metai: 2018
Interesai valstybės ir savivaldybių įmonėse – kaip juos suvaldyti?
Šioje „Transparency International“ Lietuvos skyriaus studijoje nagrinėjama, kaip valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybose siekiama išvengti interesų konfliktų bei kiek politizuota gali būti jų veikla.
Metai: 2018
KIEK SKAIDRUS VERSLAS LIETUVOJE? | DIDŽIAUSIŲ ĮMONIŲ ĮVERTINIMAS
Didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių skaidrumo tyrimas – tai „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) iniciatyva, kuria siekiama paprastai ir aiškiai parodyti, kiek informacijos apie savo veiklą pateikia įmonės. Tyrime vertintos 49 didžiausios Lietuvoje veikiančios įmonės, atrinktos pagal 2016 m. pardavimų pajamas.
Įmonių interneto svetainėse žiūrėta, kiek informacijos įmonės atskleidžia apie tai, kaip užkerta kelią korupcijai savo veikloje, kiek informacijos atskleidžia apie savo organizacinę struktūrą ir finansus. Atlikus interneto svetainių analizę rezultatai buvo siunčiami visoms įmonėms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą.
Detalius tyrimo rezultatus taip pat galite rasti interaktyvioje svetainėje skaidrumas.lt/imones
Tyrimo apžvalgą rasite (lietuvių kalba) čia ir (anglų kalba) čia.
Metai: 2017
Viešinimui skirtų ES lėšų panaudojimo korupcijos rizikų analizė
Tai – „Transparency International“ Lietuvos skyriaus studija apie viešinimui skirtų Europos Sąjungos (ES) lėšų skirstymo skaidrumą ir jų įtaką žiniasklaidai. Rezultatai rodo, kad žiniasklaidos priemonės neretai vengia neigiamų publikacijų arba palankiai atsiliepia apie įstaigas, iš kurių gavo viešinimui skirtų lėšų. Ekspertų teigimu, įtaką žiniasklaidos turiniui daro ir viešinimo konkursus laimėjusios ryšių su visuomene agentūros, raginančios nekritikuoti jos klientų.
Metai: 2017
TILS IR VPAI PASIŪLYMAI PREZIDENTEI DĖL LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO
„Transparency International“ Lietuvos skyrius ir Vilniaus politikos analizės institutas LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei pateikė savo pasiūlymus Lobistinės veiklos įstatymui tobulinti.
Metai: 2017
TILS pasiūlymai LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planui
TILS išnagrinėjo Vyriausybės programos įgyvendinimo planą ir pateikė 4 pagrindinius pasiūlymus Vyriausybei.
Nusirašinėjimas mokykloje: sąžiningumo pasižadėjimų tyrimas
Jei moksleiviai prieš atsiskaitymus pažada nenusirašyti, jie nusirašinėja mažiau, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas eksperimentas dvylikoje Vilniaus apskrities mokyklų. Tyrimo metu trečių gimnazijos klasių moksleiviai prieš atsiskaitymus pasirašydavo po atsiskaitymo lape užklijuotu sąžiningumo pasižadėjimu „Aš pasižadu per šį atsiskaitymą nenusirašyti“.
Metai: 2017
Viešieji pirkimai Europoje: rizikų identifikavimo platformos „Red Flags“ galimybių studija
Studijoje apžvelgiama rizikų viešuosiuose pirkimuose identifikavimo platforma „Red Flags“ (www.redflags.eu). Pateikiamos ekspertų įžvalgos dėl pagrindinių rizikų viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje, Latvijoje, Čekijoje ir Slovakijoje bei įvertinama galima platformos pridėtinė vertė.
Metai: 2016
Skaidrumo treniruočių planas. Pagrindinės sporto finansavimo rizikos
Studijoje TILS identifikuoja esmines sporto finansavimo rizikas bei pateikia rekomendacijas kaip šias rizikas mažinti.
Ši studija apžvelgia (I) kokiais kriterijais remiantis Lietuvos viešasis sektorius skirsto lėšas, (II) kokie atskaitingumo ir viešumo reikalavimai keliami šių lėšų gavėjams bei (III) kaip nustatomi strateginiai sporto finansavimo tikslai. Rengiant studiją TILS atliko konfidencialius interviu su sporto srityje dirbančiais ekspertais iš viešojo ir privataus sektorių, sporto žurnalistikos, akademijos bei sporto federacijų ir klubų.
Metai: 2016
KAIP PASIEKTI MAŽĄJĄ PERGALĘ? LAZDYNŲ POLIKLINIKOS ATVEJIS
Šiame leidinyje pristatome mūsų dvi socialinio dizaino iniciatyvas Vilniaus miesto Lazdynų poliklinikoje. Pasakojame, kaip pakeičiant gydymo įstaigos aplinką galima teigiamai paveikti gydymo įstaigos bendruomenės tarpusavio santykius, pacientų nuomonę apie gaunamų paslaugų kokybę bei paskatinti abipusį dialogą tarp įstaigos bendruomenės ir pacientų.
Tyrimo rezultatus rasite čia.
Metai: 2016
TILS komentarai „ES fondų investicijų komunikacija“ projektui
TILS pateikia savo komentarus Finansų ministerijos administruojamo 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos „ES fondų investicijų komunikacija“ projektui.
Metai: 2016
TILS pasiūlymai Lobistinės veiklos įstatymo projektui
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus pasiūlymai dėl naujojo Lobistinės veiklos įstatymo projekto.
Metai: 2016
ATVIRI DUOMENYS KOVAI SU KORUPCIJA: LIETUVOS TEISMŲ PAVYZDYS
Šioje studijoje TILS kartu su kolegomis iš pasaulinio „Transparency International“ judėjimo pristato TILS įgyvendintą Lietuvos teismų skaidrumo iniciatyvą www.AtvirasTeismas.
Studija (anglų k.): atsisiųsti
Metai: 2016
KYŠININKAVIMAS LIETUVOJE: BYLŲ ANALIZĖ IR ASMENS, TEISIAMO UŽ KYŠININKAVIMĄ, PREKYBĄ POVEIKIU IR PAPIRKINĖJIMĄ, SOCIOLOGINIS PORTRETAS
Tyrime pristatoma „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikta 2006-2013 m. kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu bylų analizė. Tyrimo metu TILS išnagrinėjo 1427 baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinamieji pripažinti kaltais. Bylas atrinkus paprastąja atsitiktine atranka, jos buvo išanalizuotos pagal LR Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Metai: 2016
NVO ATSTOVŲ APKLAUSA APIE NVO SKAIDRUMĄ
Tyrime vertinama, kiek atskaitingos yra Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos (NVO), su kokiais iššūkiais jos susiduria, kaip vertina viešojo sektoriaus NVO finansavimo programas ir ar jose dalyvauja.
Metai: 2015
LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJOS ATSKAITINGUMO VERTINIMAS
Tyrime vertinama Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir kitų FIFA narių atskaitomybė, analizuojama, kiek informacijos jie skelbia apie savo metinius biudžetus, veiklas ir etikos gaires. LFF teigiamai įvertinta 3 kategorijose iš 4 galimų. 85 proc. visų FIFA narių neskelbia jokios informacijos apie savo veiklą.
Tyrimas: atsisiųsti
Metai: 2015
ATVIRUMO STANDARTAS LIETUVOS SAVIVALDYBĖMS
Šios rekomendacijos sudarytos atsižvelgiant į 2015 m. atlikto TILS savivaldybių skaidrumo tyrimo rezultatus. Jo metu buvo vertinta, kiek informacijos savivaldybės skelbia apie savo veiklą septyniose srityse: „Institucijos struktūra, pareigybės ir darbuotojai“, „Savivaldybės tarybos veiklos skaidrumas“, „Savivaldybės antikorupcijos politikos skaidrumas“, „Savivaldybės įmonių ir paslaugų skaidrumas”, „Savivaldybės biudžeto ir jo vykdymo skaidrumas“, „Savivaldybės viešųjų pirkimų skaidrumas“ ir „Gyventojų įtraukimas į viešųjų sprendimų priėmimą“. Rekomendacijų tikslas – patarti savivaldybėms, kokią informaciją jos turėtų skelbti, jei norėtų geriau suvaldyti korupcines rizikas ir patogiau informuoti gyventojus apie savo veiklą.
Svarbu! Visą finansinę informaciją rekomenduojama teikti atvirų duomenų formatais. Daugiau apie juos kviečiame skaityti čia. Savivaldybių skaidrumo tyrimo rezultatai pateikiami svetainėje www.jurgiokepure.lt
Metai: 2015
PRABILTI LIETUVOJE. PRANEŠĖJŲ APSAUGOS PROBLEMOS
Gairėse aptariama pranešėjų (angl. – whistleblowers) sąvoka ir esminės pranešėjų apsaugos problemos Lietuvoje.
Metai: 2015
AKADEMINIS SĄŽININGUMAS: SKAIDRESNĖS LIETUVOS LINK
Akademinis sąžiningumas – tai akademinės veiklos vykdymas laikantis atvirumo, sąžiningumo ir atsakomybės principų. Plačiąja prasme, akademinis nesąžiningumas suprantamas kaip bet kokios sukčiavimo formos akademinėje veikloje ir apima daug su akademiniu gyvenimu susijusių sričių – tyrimų etiką, mokyklų ir universitetų darbuotojų veiklos principus, studentų, moksleivių ir visos akademinės bendruomenės vertybių sistemą. TILS edukacines iniciatyvas akademinio sąžiningumo skatinimo srityje įgyvendina, nes be jaunimo švietimo ir sąžiningumo skatinimo sunku įsivaizduoti ir antikorupcinių iniciatyvų įgyvendinimą. Be to, vis daugėja tyrimų, rodančių, jog egzistuoja ir tiesioginis ryšys tarp to, kaip moksleiviai ar studentai įpranta elgtis universitetuose ar mokyklose, ir to, kaip vėliau jie elgiasi savo darbovietėse. Gairėse apžvelgiami keli pavyzdžiai, kaip galima kovoti su akademiniu nesąžiningumu ir pateikiamos rekomendacijos šalies Švietimo ir mokslo ministerijai, aukštosioms bei vidurinės pakopos mokykloms.
Metai: 2015
LOBISTINĖ VEIKLA EUROPOJE. ĮTAKA UŽKULISIUOSE, PRIVILEGIJUOTAS ĮTAKOS DARYMAS
„Transparency International“ Sekretoriato analizė apie korupcijos rizikas lobistinėje veikloje. Analizėje apibendrinta dvidešimties Europos valstybių lobistinės veiklos reguliavimo praktika bei išryškintos esminės su tuo susijusios atskaitingumo rizikos. Tai – oficialaus anglų kalba parašyto teksto vertimas į lietuvių kalbą.
Metai: 2015
ATVIRI MIESTAI. SKAIDRIAU. ATSKAITINGIAU. PATOGIAU
Atviro miesto koncepcija (ang. Open City) – tai atviro valdymo principo įgyvendinimas miestuose, leidžiantis miestiečiams lengviau rasti ir naudotis jiems svarbia informacija, įgalinantis juos aktyviai naudotis miesto paslaugomis bei įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą. Šis principas reiškia informuotos ir įgalintos visuomenės, atskaitingos, atviros ir bendradarbiaujančios vietos valdžios kūrimą. Gairėse apžvelgiami keli atvirų miestų pavyzdžiai ir pateikiamos rekomendacijos savivaldybėms, norinčioms siekti didesnio atvirumo savo veikloje.
Metai: 2015
Pasiūlymai teisės aktams, reguliuojantiems rinkimų procesus Lietuvoje
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (toliau – TILS) atstovai nuo 2013 m. dalyvauja LR Seimo darbo grupėje Rinkimų kodeksui parengti. Rinkimų kodekso rengimas – tai bandymas į vieningą dokumentą sujungti rinkimus reguliuojančius teisės aktus. Tuo pačiu tai ir galimybė peržiūrėti, kaip reikėtų keisti rinkimų reguliavimą atsižvelgiant į pastarųjų rinkimų metu išryškėjusias problemas, siekiant, kad rinkimai būtų skaidresni.
Po kelių metų veikimo Seimo darbo grupėje, TILS nusprendė pateikti esminių savo pasiūlymų rinkinį. Kviečiame šiuos pasiūlymus įgyvendinti arba į juos atsižvelgti rengiant Rinkimų kodeksą, arba atitinkamai keičiant atskirus dabar galiojančius teisės aktus.
Pasiūlymai: atsisiųsti
Metai: 2015
PRANEŠIMŲ KANALAI LIETUVOJE
Tyrimas: atsisiųsti (742KB)
TILS atliko 96 valstybės įstaigų ir savivaldybių tinklapiuose pateiktos informacijos analizę. Tirta, kaip institucijos informuoja apie būdus, kuriais galima pranešti apie galimus korupcijos atvejus; ar jų darbuotojai raginami patys pranešti apie pastebėtus pažeidimus; jei institucija turi atskirą pranešimų kanalą – ar yra nurodyta, kas gauna ir tvarko pranešimus; ar aiškiai nurodoma, koks yra kanalo pobūdis – konfidencialus ar anoniminis; ar skelbiama, kaip bus saugomi pranešėjo duomenys; ar pranešėjantys asmenys yra informuojami, kaip (ir ar) jiems teikiamas grįžtamasis ryšys, jei taip – ar yra nurodytas laikas, per kurį bus teikiamas toks ryšys. Atlikus interneto svetainių analizę, rezultatai buvo siunčiami visoms tirtoms institucijoms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą. Tyrimo pagrindu TILS taip pat pateikė rekomendacijas dalyvavusioms institucijoms.
Metai: 2015
LOBIZMO STANDARTAI
TILS kartu su kolegomis iš pasaulinio „Transparency International“ judėjimo parengė tarptautinės praktikos analizę bei rekomendacijas, kaip pasitelkus teisinio reguliavimo įrankius galima geriausiai suvaldyti lobistinės veiklos rizikas skirtinguose sprendimų priėmimo etapuose Lietuvoje.
Metai: 2015
TILS PASIŪLYMAI LR KULTŪROS MINISTERIJAI
TILS pateikė pasiūlymus LR Kultūros ministerijai, kaip padaryti duomenų bazę apie žiniasklaidos priemonių valdytojus prieinamesnę visuomenei bei ko reikėtų imtis, kad Lietuvoje būtų užtikrintas didesnis žiniasklaidos atskaitingumas ir skaidrumas.
Metai: 2015
DIDŽIAUSIŲ LIETUVOJE VEIKIANČIŲ ĮMONIŲ SKAIDRUMO VERTINIMAS
TILS atliko 41 didžiausios Lietuvoje veikiančios įmonės skaidrumo vertinimą. Jo metu analizuota, kiek informacijos interneto svetainėse įmonės skelbia apie savo veiklą. Pagal gautus rezultatus sudarytas didžiausių įmonių skaidrumo reitingas.
Tyrimas: atsisiųsti
Metai: 2015
SAVIVALDYBIŲ VALDOMŲ ĮMONIŲ SKAIDRUMO VERTINIMAS
TILS atliko 40 didžiausių savivaldybių valdomų įmonių skaidrumo vertinimą. Jo metu analizuota, kiek informacijos interneto svetainėse įmonės skelbia apie savo veiklą. Pagal gautus rezultatus sudarytas savivaldybių valdomų įmonių skaidrumo reitingas.
Peržiūrėti tyrimą galite čia.
Metai: 2015
SAVIVALDYBIŲ SKAIDRUMO VERTINIMAS
TILS atliko 60 Lietuvos savivaldybių skaidrumo ir atskaitingumo vertinimą. Jo metu analizuota, kiek informacijos interneto svetainėse savivaldybės skelbia apie savo veiklą. Pagal gautus rezultatus sudarytas savivaldybių skaidrumo reitingas.
Tyrimą peržiūrėti galite čia.
Metai: 2015
TILS PASIŪLYMAI DĖL LOBISTINĖS VEIKLOS REGULIAVIMO
TILS pasiūlymai dėl lobistinės veiklos teisinio reglamentavimo Lietuvoje.
Metai: 2015
TILS PASIŪLYMAI DĖL ŽINIASKLAIDOS SKAIDRUMO
TILS parengė pasiūlymus LR Kultūros ministerijai, kaip išsamiau informuoti apie žiniasklaidos priemones Lietuvoje ir didinti jų atskaitingumą.
Metai: 2015
KOKYBINIS LOBISTINĖS VEIKLOS TYRIMAS
Tyrime „Politikos užkulisiai. Lobizmo (ne)skaidrumas Lietuvoje“ apžvelgta lobistinės veiklos praktika Lietuvoje, tiriant, kiek šios veiklos veiklos reguliavimas ir praktika yra skaidrūs ir atskaitingi, kokios etikos normos taikomos šioje srityje ir ar visos interesų grupės turi vienodas galimybes įsitraukti į sprendimų priėmimą.
Tyrimo versija anglų k: atsisiųsti (1,6 MB)
Metai: 2015
VERSLININKŲ APKLAUSA APIE LOBISTINĘ VEIKLĄ
Reprezentatyvi TILS užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa (N=604), atskleidžianti verslininkų požiūrį į tai, kaip ir kokia apimtimi veikia interesų grupės, siekiančios daryti įtaką sprendimų priėmimui.
Metai: 2015
TILS REKOMENDACIJOS DĖL BALSAVIMO INTERNETU
TILS kartu su Jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“ parengė rekomendacijas dėl internetinio balsavimo įvedimo. Rekomendacijose nurodoma, kad visos politinės partijos turi vieningai pritarti projekto ilgaamžiškumui, viešinti programinį kodą ir kitus su balsavimo internetu susijusius dokumentus, nuolat prižiūrėti sistemą ir atlikti jos kokybės vertinimus.
Metai: 2015
SAVIVALDYBIŲ SKAIDRUMO TYRIMO METODOLOGIJA
TILS atliko 60 Lietuvos savivaldybių skaidrumo ir atskaitingumo tyrimą. Jo metu buvo analizuojama, kiek informacijos interneto svetainėse savivaldybės skelbia apie savo veiklą.
Metai: 2015
GYVENTOJŲ APKLAUSA APIE SAVIVALDYBIŲ ATVIRUMĄ
Lietuvos gyventojų apklausa, parodanti, pagal kokius kriterijus Lietuvos gyventojai sprendžia, ar savivaldybės yra atviros ir linkusios bendradarbiauti su vietos gyventojais, kokią informaciją, gyventojų nuomone, savivaldybės institucijos turėtų teikti viešai, ir pagal ką gyventojai sprendžia, ar jų savivaldybė dirba gerai ir efektyviai.
Metai: 2014
TILS PASTABOS RENGIAMAI NACIONALINEI KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMAI (NKKP)
TILS pateikė pasiūlymus rengiamai Nacionalinei kovos su korupcija programai.Siūloma išskirti svarbiausius ateinančių penkių metų tikslus, pagrįsti, kaip numatytos priemonės konkrečiai prisidės prie korupcijos mažinimo Lietuvoje bei patikslinti arba įtraukti daugiau probleminių sričių.
Metai: 2014
TILS PASTABOS LR VYRIAUSYBĖS PASKELBTAI VIEŠAJAI KONSULTACIJAI DĖL KOVOS PRIEŠ KORUPCIJĄ
TILS pateikė pastabas 2013 m. gruodžio 30 d. LR vyriausybės paskelbtai viešąjai konsultacijai „Kokiose srityse, Jūsų nuomone, didžiausios korupcijos apraiškos? Jūsų siūlymai, kaip mažinti korupcijos priežastis“.
Metai: 2014
PASTABOS DĖL NVO TARYBOS NUOSTATŲ PROJEKTO
Pastabos: atsisiųsti (286,6 KB)
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir koalicijos „Galiu gyventi“ parengtas pastabos 2014 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti pateiktam nutarimo projektui Nr. 14-2611 „Dėl nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ ir nuostatų projektui Nr. 14-2612 „Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų.
Metai: 2014
LIETUVOS PIRMININKAVIMO ES TARYBAI VERTINIMAS
„Transparency International“ ES biuro ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimas šešiose srityse: viešųjų pirkimų, įmonių atskaitingumo, kovos su pinigų plovimo, Europos prokuratūros įsteigimo, Europos politinių partijų finansavimo ir asociacijos bei prekybos sutarčių sudarymo. Taip pat įvertintas informacijos prieinamumas ir biudžeto skaidrumas.
Ataskaita anglų k. atsisiųsti (602,5 KB)
Metai: 2014
REPREZENTATYVI LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA APIE NESĄŽININGUS SUSITARIMUS SPORTE
Tyrimas atskleidžia Lietuvos gyventojų požiūrį į nesąžiningus susitarimus sporte ir pasirengimą imtis socialinių sankcijų, jei apie juos sužinotų.
Metai: 2014
LIETUVOS KREPŠININKŲ IR FUTBOLININKŲ TYRIMAS APIE NESĄŽININGUS SUSITARIMUS SPORTE
Tyrimas parodo, kiek sportininkų yra dalyvavę varžybose, dėl kurių rezultato, jų įtarimu arba žiniomis, buvo susitarta iš anksto, kodėl krepšininkai ir futbolininkai dalyvauja susitarimuose dėl varžybų baigties ir kiek, jų manymu, tokie išankstiniai susitarimai yra paplitę Lietuvos sporte.
Metai: 2014
KORUPCIJOS SUVOKIMO INDEKSAS (KSI) 2013
Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) parodo, kiek šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. Šis indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. KSI įverčiai rikiuojasi šimto balų skalėje, kur 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą. Ekspertai pabrėžia, kad vertinant korupcijos suvokimą konkrečioje šalyje reikia žiūrėti būtent į KSI balus, o ne į valstybių sąraše užimamą vietą. Tiek balus, tiek vietą gali pakoreguoti viso labo tyrimo metodologijos pokyčiai.
Metai: 2013
ALTERNATYVA TYLAI: GERESNĖ PRANEŠĖJŲ APSAUGOS SISTEMA LIETUVOJE
Atnaujinta „Transparency International“ tinklo ataskaita apie pranešėjų apsaugos padėtį 27 ES šalyse narėse. Šalyse atliktų tyrimų pagrindu parengta ataskaita rodo, kokias problemas dar reikia išspręsti, kad pranešėjai skirtingose valstybėse būtų saugomi geriau. Lietuva priskirta prie šalių, kuriose pranešėjų apsaugos nėra arba yra labai ribota. Lietuvos situacijos analizę atliko „Transparency International“ Lietuvos skyrius.
Nacionalinė ataskaita: atsisiųsti (306,3 KB)
Europos Sąjungos ataskaita: atsisiųsti (839,9 KB)
Metai: 2013
JT KONVENCIJOS PRIEŠ KORUPCIJĄ ĮGYVENDINIMO ATASKAITA
Šioje TILS parengtoje paralelinėje įgyvendinimo priežiūros ataskaitoje analizuojama atitiktis tarp nacionalinės teisinės sistemos ir Jungtinių Tautų Konvencijos prieš korupciją, daugiausiai dėmesio skiriant galimoms spragoms tiek teisės aktuose, tiek praktikoje.
Ataskaita: atsisiųsti (655,3 KB)
Ataskaita anglų kalba: atsisiųsti (473,6 KB)
Metai: 2013
5 ATVIRŲ DUOMENŲ TEIKIMO PRINCIPAI
Šios rekomendacijos skirtos supažindinti viešojo sektoriaus institucijas su pagrindiniais atvirų duomenų principais ir minimaliais kriterijais, pagal kuriuos Lietuvos institucijos turėtų teikti turimus duomenis. Rekomendacijos parengtos pagal tarptautinių organizacijų jau pristatytas gaires.
Metai: 2013
KORUPCINIŲ RIZIKŲ ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ SISTEMOJE LIETUVOJE VERTINIMAS
Šioje korupcijos rizikų vertinimo užduotyje analizuojamas visas Lietuvoje sukurtas ES struktūrinių fondų valdymo mechanizmas, siekiant pasiūlyti universalias rizikų valdymo praktikas tokiose administravimo sistemose. Analizė identifikuoja korupcijos ir sukčiavimo rizikas ir nagrinėja jų valdymo mechanizmus trijose įgyvendinimo stadijose.
Ataskaita: atsisiųsti (1,1 MB)
Ataskaita anglų kalba: atsisiųsti (441,4 KB)
Metai: 2013
2012 M. SAVIVALDYBIŲ VYKDYTŲ NESKELBIAMŲ PIRKIMŲ ANALIZĖ
TILS pateikia 2012 m. savivaldybių administracijų atliktų neskelbiamų pirkimų analizę, kurios tikslas – išanalizuoti, kokią dalį pirkimų savivaldybės atlieka neskelbiamu būdu ir kaip ši praktika keitėsi nuo 2006 m. Analizė atlikta remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas duomenimis. Pateikiami duomenys apie sudarytų sutarčių vertes apima ir tęstinių (t.y. besitęsiančių per kelis metus) sutarčių vertes tais metais bei preliminariąsias sutartis, į analizę neįtraukti mažos vertės pirkimai. 2012 m. savivaldybių vykdytų pilną neskelbiamų pirkimų išklotinę galite rasti TILS tyrime „2012 m. LT Ministerijų neskelbiamų pirkimų analizė“.
Metai: 2013
2012 m. LR ministerijų neskelbiamų pirkimų analizė
Tikslas – išanalizuoti, kokia yra LR ministerijų vykdomų neskelbiamų pirkimų praktika. Ši analizė atlikta remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis. Pateikiami duomenys apie sudarytų sutarčių vertes apima ir tęstinių (t.y. besitęsiančių per kelerius metus) sutarčių vertes 2012 metais bei preliminariąsias sutartis. Į analizę neįtraukti mažos vertės pirkimai.
Metai: 2013
Politinės partijos Lietuvoje: visuomenės interesus nustelbiantis verslo modelis?
Fokusuotos grupės diskusijos tikslas – su ekspertais aptarti, ar politinės partijos Lietuvoje veikia skaidriai, atsakingai ir atskaitingai. Siekta išsiaiškinti: 1) Politinių partijų veikimo principai, santykis su rinkėjais ir verslu; 2) Politinių kampanijų ir partijų finansavimo reguliavimo ir praktinės problemos; 3) Rinkimų organizavimo problemos ir pažeidimai; 4) Rekomendacijos, sprendžiant išryškintas problemas.
Metai: 2013
2012 m. pranešimų priėmimo LR institucijose tyrimas
Tyrimo metu buvo klausta, kaip institucijos priima ir apdoroja iš gyventojų bei pačiose institucijose dirbančių darbuotojų gaunamus pranešimus, kokias apsaugos priemones taiko gaunamiems asmens duomenims. Klausimynas buvo išsiųstas 2012 m. pavasarį 233 valstybėms įstaigoms ir joms pavaldžioms institucijoms bei savivaldybėms.
Metai: 2012
Nacionalinės atsparumo korupcijai sistemos tyrimas
NIS (ang. National Integrity Study) tyrimas – tai „Transparency International“ naudojamas įrankis, skirtas sisteminiu būdu tirti ir kovoti su korupcija. Tyrimas apima svarbiausias šalies valdymo institucijas, atsakingas už kovą su korupcija. Šioms institucijoms veikiant gerai, jos sudaro atsparią ir tvirtą atsparumo korupcijai sistemą, galinčią efektyviai kovoti su korupcija, ir, priešingai, nesant pakankamai atitinkamų taisyklių ir vyraujant neatskaitingam elgesiui, yra puikios sąlygos klestėti korupcijai, trikdyti darnų visuomenės vystymąsi ir ardyti socialinę sanglaudą.
Metai: 2012
Politinių partijų antikorupciniai planai
TILS parengtame klausimyne pristatomi Lietuvos politinių partijų antikorupciniai planai.
Metai: 2012
TILS pastabos dėl siūlomų viešųjų pirkimų įstatymo pataisų
„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pateikė klausimyną dvylikai rinkimuose į Seimą dalyvausiančių politinių partijų, remiantis sociologinėse apklausose išryškėjusiu visuomenės palaikymu (daugiau nei 1% gyventojų teigė, jog balsuotų už partiją per artėjančius rinkimus) ir politinių partijų matomumu. Atsakymus rugsėjo 12 – 25 d. pateikė 10 politinių partijų: TS-LKD, Drąsos kelias, Tvarka ir teisingumas, Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, Darbo partija, Lenkų rinkimų akcija, Lietuvos socialdemokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Sąjunga „Taip“.
Metai: 2012
2012 m. pranešimų priėmimo LR institucijose tyrimas
Tyrimo metu buvo klausta, kaip institucijos priima ir apdoroja iš gyventojų bei pačiose institucijose dirbančių darbuotojų gaunamus pranešimus, kokias apsaugos priemones taiko gaunamiems asmens duomenims. Klausimynas buvo išsiųstas 2012 m. pavasarį 233 valstybėms įstaigoms ir joms pavaldžioms institucijoms bei savivaldybėms.
Metai: 2012
LR ministerijų 2011 metais vykdytų neskelbiamų pirkimų tendencijos
Tikslas – išanalizuoti, kokia yra LR ministerijų vykdomų neskelbiamų pirkimų praktika. Ši analizė atlikta remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis. Pateikiami duomenys apie sudarytų sutarčių vertes apima ir tęstinių (t.y. besitęsiančių per kelerius metus) sutarčių vertes 2011 metais bei preliminariąsias sutartis. Į analizę neįtraukti mažos vertės pirkimai.
Metai: 2012
2012 m. antikorupcinių priemonių LR institucijose tyrimas
Tyrimo duomenys parengti 198 valstybės institucijoms pateikus atsakymus į „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (toliau – TILS) klausimus dėl įgyvendinamų antikorupcinių priemonių. Klausimynu siekta suprasti, ar institucijos turi antikorupcines programas, kokias priemones jos įgyvendina, kiek lėšų ir pajėgumų tam skiria, kaip vertina tokių veiksmų efektyvumą.
Metai: 2012
TILS jaunimo sąžiningumo tyrimas
Tyrimo tikslas – ištirti, kiek Lietuvos jaunimas linkęs pateisinti įvairaus nesąžiningo elgesio formas, kas, jaunimo manymu, galėtų užkirsti kelią tokiam elgesiui ir kokios yra šiuolaikinio Lietuvos jaunimo vertybės.
Metai: 2011
Informacijos prieinamumas Lietuvoje
Tyrimo tikslas – remiantis nacionalinėmis sociologinėmis apklausomis bei ekspertiniais vertinimais nustatyti informacijos prieinamumo situaciją Lietuvoje, galimus identifikuotų problemų sprendimo būdus.
Metai: 2011
Baudžiamosios atsakomybės už korupcinius nusikaltimus taikymo iššūkiai
TILS siekia paskatinti diskusiją apie trūkumus teisiniame reguliavime bei procese ir kas turėtų būti keičiama, kad korupciniai nusikaltimai būtų sėkmingai išaiškinami, tiriami ir už juos teisiama. Ši analizė skirta identifikuoti tam tikras problemines nuostatas ar sritis, siekiant efektyvių įstatymų kovoje su korupcija, taip pat ieškoma galimų problemų sprendimo būdų.
Metai: 2011
Senaties terminai ir baudžiamasis persekiojimas už korupcinius nusikaltimus Europos Sąjungoje
Šioje studijoje vertinama senaties terminų įtaka baudžiamajam persekiojimui už korupcijos nusikaltimus Europos Sąjungoje. Studija yra paremta 27 tyrimais, kuriuose, siekiant nustatyti trūkumus ir sektinas praktikas, buvo tiriamas senaties terminų reguliavimas ir taikymo praktika skirtingose šalyse.
Metai: 2011
Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją įgyvendinimo priežiūros paralelinė ataskaita: Lietuva
Ši ataskaita suteikia galimybę iš šalies pažvelgti, kaip Vyriausybė įgyvendina JT Konvenciją prieš korupciją. Šalia valstybės parengtos ataskaitos, kuri nėra prieinama viešai, TILS parengė paralelią ataskaitą ir tokiu būdu išryškino kriminalizavimo ir baudžiamumo problemas Lietuvoje. TILS ataskaita parengta atlikus nepriklausomą Konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje vertinimą.
Metai: 2011
Senaties terminų taikymo baudžiant už korupcinio pobūdžio nusikaltimus Lietuvoje analizė
Išaiškėję faktai apie bylas, nutraukiamas dėl senaties, sukelia audringą neigiamą žiniasklaidos ir visuomenės reakciją. Nors bylos dėl korupcinių nusikaltimų yra nutraukiamos retai, tokie atvejai turi neigiamos įtakos visuomenės nuomonei apie valstybės valdžios institucijas. Atsižvelgiant į tai ir kad Lietuvoje ilgą laiką buvo numatyti bene trumpiausi senaties terminai Europoje, Lietuvoje imtasi priemonių senaties reguliavimui pertvarkyti. Šioje ataskaitoje nagrinėjama, kaip reguliuojama ir taikoma korupcinio pobūdžio irsusijusių nusikalstamų veikų senatis bei apžvelgiami pagrindiniai senaties reguliavimo reformos požymiai.
Metai: 2010
LR Vyriausybės nutarimo „Dėl atlyginimo už vertingą informaciją apie nusikaltimus, kuriais padaryta turtinė žala valstybei“ pakeitimo teisinė analizė
Vyriausybės nutarimo teisinėje analizėje pristatomi kritiniai komentarai ir pagrindiniai dokumento trūkumai. Analizėje taip pat paaiškinama, kodėl šis nutarimas dar niekada nebuvo pritaikytas praktikoje ir kodėl jis negali būti laikomas nei pranešėjų skatinimo, nei tuo labiau pranešėjų apsaugos reguliavimo dalimi.
Metai: 2010
Karštosios linijos Lietuvoje: analizė ir rekomendacijos
Siekdamas išsiaiškinti, kokias pranešimo galimybes turi Lietuvos gyventojai ir valstybės tarnautojai, „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) 2009 m. atliko Lietuvos Respublikos ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų apklausą apie išorinius pranešimo kanalus ir taip pat tarnautojams sudaromas sąlygas pranešti institucijų viduje. Ši kokybinė analizė papildyta ir žvalgomuoju tyrimu, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek vadinamų „karštųjų linijų“ apskritai veikia nacionaliniu lygmeniu. Šis tyrimas atskleidė, kaip priiminėjami pranešimai institucijose, kokios saugumo garantijos taikomos jų turiniui ir pranešantiems asmenims, taip pat pateikiamos rekomendacijos situacijai gerinti.
Metai: 2010
Rekomenduojami principai pranešėjų apsaugos įstatyminiam reguliavimui
Dokumente pateikiamos rekomendacijos pranešėjų apsaugos nacionaliniam reguliavimui. Rekomendacijose apibrėžiamos pagrindinės sąvokos (pranešimas, informacijos viešinimas, pranešėjų apsauga, kt.), nurodoma įstatymų taikymo apimtis bei reikalingos apsaugos procedūros.
Metai: 2009
Žiniasklaidos atskaitingumas Lietuvoje, Latvijoje ir Švedijoje: žvalgomasis tyrimas
Tyrime buvo analizuotos penkių Lietuvos dienraščių („Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Verslo žinios“, „Vilniaus diena“) 2008 m. publikacijos, taip pat stebėta, ar leidiniai paskelbia apie apsirodžiusias klaidas. Palyginus Lietuvos rezultatus su analogiškų tyrimų Latvijoje ir Švedijoje rezultatais, Lietuvos dienraščių skaidrumas ir atskaitingumas įvertintas prasčiausiai.
Metai: 2009
Lietuvos nekilnojamojo turto, statybų ir projektavimo veikla užsiimančių įmonių atstovų apklausa
Tyrimas atskleidė, jog statybų srities atstovai korupciją vertina kaip didelę šio sektoriaus problemą ir prisipažįsta dažnai susiduriantys su kyšininkavimu bei nepotizmu. Anot respondentų, kyšiai efektyviai išsprendžia su statybomis susijusias problemas. Gyventojų, kurie per paskutinius penkerius metus buvo susiję su statybomis, manymu, statybų sektorius yra antras pagal korumpuotumą po sveikatos apsaugos. Ataskaitoje taip pat pateikiama neoficialaus atlygio gyventojams bei įmonėms tarifų suvestinė.
Metai: 2008
Viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas
Tyrimo tikslas – nustatyti kaip Lietuvos Respublikos verslo įmonių vadovai / jų įgalioti asmenys vertina viešųjų pirkimų būklę Lietuvos Respublikoje, atskleisti priežastis neigiamai įtakojančias viešųjų pirkimų skaidrumą, nustatyti viešųjų pirkimų procedūras, kuriose yra didžiausia korupcijos apraiškų tikimybė, ir galimus viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo būdus. Tyrimą atliko – UAB „Rait“, tyrimą užsakė – Specialiųjų tyrimų tarnyba, tyrimo metodika – TILS.
Metai: 2008
Tyrimas „Skaidresnės žiniasklaidos link“
Tyrime pristatoma, kaip verslo atstovai vertina žiniasklaidos priemones ir jų skaidrumą. Didioji dalis apklaustų verslininkų mano, kad Lietuvos žiniasklaida yra galinga ir gali sužlugdyti tam tikrą įmonę ar asmenį (91% visų apklaustųjų tuo visiškai ar greičiau tiki). Tyrime taip pat vertinamas konkrečių žiniasklaidos priemonių bei sričių skaidrumas. Skaidriausia žiniasklaidos sritimi dažniausiai įvardinamos naujienų agentūros, neskaidriausia – nacionalinė spauda.
Metai: 2007
NVO sektoriaus skaidrumo skatinimo tyrimas
Tyrime apžvelgiama Lietuvos NVO veikla, kuri, pažymima, dažnai susiduria su finansavimo problemomis ir kvalifikuotų darbuotojų stoka. Pristatant NVO atskaitomybę dažniausiai nurodoma, kaip organizacijos laikosi savo tikslų, etikos normų bei viešina veiklas, tačiau finansiniams rodikliams skiriama santykinai nedaug dėmesio. Patys NVO atstovai Lietuvos nevyriausybinio sektoriaus skaidrumą vertina gana kritiškai (68% NVO veiklą vertina kaip skaidrią ir visiškai skaidrią, 27% – kaip neskaidrią). Ataskaitoje analizuojama, kas lemia NVO neskaidrumą ir kaip galima tai spręsti.
Metai: 2007
12 įžvalgų apie viešuosius pirkimus Lietuvoje
Įmonių vadovai, turintys patirties viešųjų pirkimų konkursuose, išreiškė kritišką nuomonę apie informacijos sklaidą ir viešuosius pirkimus reguliuojančią teisinę bazę. Viešųjų pirkimų konkursų tvarka neretai vertinta kaip „neaiškiai apibrėžta“, viešųjų pirkimų sistema – nepakankamai skaidri, o viešųjų pirkimų sistemos kontrolė – nepakankamai efektyvi. Respondentų manymu, konkursuose proteguojamos tam tikros įmonės ir sudaromi specialūs dalyvavimo kriterijai, kurie tiktų iš anksto numatomam nugalėtojui.
Metai: 2006
Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos Lietuvai pasiskirstymo skaidrumas
Tyrimo dalyviai nurodė keletą ES struktūrinių fondų paramos paskirstymo trūkumų: ilgą laiko tarpą nuo paraiškos pateikimo iki sutarties paramai gauti pasirašymo, sudėtingas taisykles, nepatenkinamą agentūrų, kurios administruoja ES paramos siekiančius projektus, darbo kokybę bei kt. Tačiau, anot respondentų, sistema pakankamai skaidri, nes daugiausiai įtakos paramos gavimui turi ne ryšiai, bet konsultantų paslaugos, profesionalumas bei sąžiningumas. Tyrime taip pat analizuota konkreti respondentų patirtis, kai jie viešųjų pirkimų procese susidūrė su neskaidriomis situacijomis.
Metai: 2006
Automobilių techninės priežiūros sektoriaus skaidrumo tyrimas
Daugiau negu 50 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų automobilių techninės priežiūros centrus įvertino kaip iš dalies arba labai korumpuotus. Trečdalis respondentų teigė mokėję už techninės automobilių apžiūros paslaugas, ketvirtadalis pažymėjo, kad naudojosi pažįstamų, dirbančių šioje srityje, paslaugomis. Apklaustieji nėra nusiteikę prieš kyšio davimą ir mano, kad juo galima efektyviai išspręsti problemas. Tuo metu apklausti verslininkai mažiau linkę atsilyginti už sėkmingą įmonės automobilių techninę priežiūrą (taip atsakė 9 – 10 proc. apklaustų verslininkų).
Metai: 2006
Miškų sektoriaus skaidrumo žvalgomasis tyrimas
Ataskaitoje pateikiami duomenys apie miškų sektoriaus institucijų atstovų korupcinę patirtį. Apie 30 proc. tyrimo respondentų teigė, jog miškų sektoriaus veikloje dažnai duodami kyšiai, beveik pusė apklaustųjų nurodė žiną apie netiesioginius bandymus daryti įtaką su miško valdymu susijusioms procedūroms. Ataskaitoje pristatomas kyšių paplitimas konkrečiose miškininkystės veiklos procedūrose, pateikiami verslininkų siūlymai, kaip galima užtikrinti didesnį Lietuvos miškų sektoriaus skaidrumą (ypač akcentuojama griežta kontrolė ir didesnis viešumas). Ataskaitoje taip pat pridedamos antikorupcinės TILS rekomendacijos.
Metai: 2006
Viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas: verslininkų apklausa
Tyrime pristatoma viešuosiose pirkimuose dalyvavusių įmonių atstovų nuomonė apie viešųjų pirkimų sistemos skaidrumą, apie labiausiai korumpuotus viešųjų pirkimų proceso etapus ir sritis. Ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad per paskutinius metus girdėjo apie korupcijos atvejus konkursų metu. Daugiau nei pusė respondentų (57 proc.) teigė, kad Lietuvos politikai mėgina daryti netiesioginę įtaką viešųjų pirkimų rezultatams, o kyšiai ir pažįstamų dalyvių protegavimas įvardijami kaip opiausios problemos. Tyrimo ataskaitoje taip pat siūlomos sistemos tobulinimo priemonės.
Metai: 2005
Diskusija apie viešųjų pirkimų organizavimo problemas
Diskusijoje išgrynintos įžvalgos apie viešųjų pirkimų Lietuvoje privalumus bei trūkumus, pristatomos ekspertų siūlomos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo rekomendacijos.
Metai: 2005
Savivaldos informacijos teikimo apie viešuosius pirkimus tyrimas
Tyrimo rezultatų santraukoje galėsite susipažinti su informacijos apie viešuosius pirkimus prieinamumą 11-oje Lietuvos miestų savivaldybių. Tyrime nagrinėta, per kiek laiko savivaldybės sureaguoja į oficialiai išsiųstus informacijos prašymus, kiek informacijos apie savivaldybių skelbiamus ir vykdomus viešųjų pirkimų konkursus galima rasti savivaldybių interneto puslapiuose.
Metai: 2005
Įstatymų ir lobistinės veiklos projekto pasiūlymai
Metai: 2006
10 TILS PASIŪLYMŲ VYRIAUSYBEI
Metai: 2021
Tyrimas: atsisiųsti
Pasinaudodami galimybe dalyvauti nacionalinio lygmens viešojoje konsultacijoje „Dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo darbų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano“, teikiame 10 pasiūlymų.
KORUPCIJOS SUVOKIMO INDEKSAS 2020
Metai: 2020
Tyrimas: atsisiųsti
2020 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvos balas išlieka nepakitęs. Lietuvai skirti 60 balų iš 100 galimų ir 35 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 14 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.
LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJOS ATSKAITINGUMO VERTINIMAS
Metai: 2015
Tyrimas: atsisiųsti
Tyrime vertinama Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir kitų FIFA narių atskaitomybė, analizuojama, kiek informacijos jie skelbia apie savo metinius biudžetus, veiklas ir etikos gaires. LFF teigiamai įvertinta 3 kategorijose iš 4 galimų. 85 proc. visų FIFA narių neskelbia jokios informacijos apie savo veiklą.
ATVIRUMO STANDARTAS LIETUVOS SAVIVALDYBĖMS
Metai: 2015
Gairės: atsisiųsti
Šios rekomendacijos sudarytos atsižvelgiant į 2015 m. atlikto TILS savivaldybių skaidrumo tyrimo rezultatus. Jo metu buvo vertinta, kiek informacijos savivaldybės skelbia apie savo veiklą septyniose srityse: „Institucijos struktūra, pareigybės ir darbuotojai“, „Savivaldybės tarybos veiklos skaidrumas“, „Savivaldybės antikorupcijos politikos skaidrumas“, „Savivaldybės įmonių ir paslaugų skaidrumas”, „Savivaldybės biudžeto ir jo vykdymo skaidrumas“, „Savivaldybės viešųjų pirkimų skaidrumas“ ir „Gyventojų įtraukimas į viešųjų sprendimų priėmimą“. Rekomendacijų tikslas – patarti savivaldybėms, kokią informaciją jos turėtų skelbti, jei norėtų geriau suvaldyti korupcines rizikas ir patogiau informuoti gyventojus apie savo veiklą.
PRABILTI LIETUVOJE. PRANEŠĖJŲ APSAUGOS PROBLEMOS
Metai: 2015
Gairės: atsisiųsti
Gairėse aptariama pranešėjų (angl. – whistleblowers) sąvoka ir esminės pranešėjų apsaugos problemos Lietuvoje.
AKADEMINIS SĄŽININGUMAS: SKAIDRESNĖS LIETUVOS LINK
Metai: 2015
Gairės: atsisiųsti
Akademinis sąžiningumas – tai akademinės veiklos vykdymas laikantis atvirumo, sąžiningumo ir atsakomybės principų. Plačiąja prasme, akademinis nesąžiningumas suprantamas kaip bet kokios sukčiavimo formos akademinėje veikloje ir apima daug su akademiniu gyvenimu susijusių sričių – tyrimų etiką, mokyklų ir universitetų darbuotojų veiklos principus, studentų, moksleivių ir visos akademinės bendruomenės vertybių sistemą. TILS edukacines iniciatyvas akademinio sąžiningumo srityje įgyvendina, nes be jaunimo švietimo ir sąžiningumo skatinimo sunku įsivaizduoti ir antikorupcinių iniciatyvų įgyvendinimą. Be to, vis daugėja tyrimų, rodančių, jog egzistuoja ir tiesioginis ryšys tarp to, kaip moksleiviai ar studentai įpranta elgtis universitetuose ar mokyklose, ir to, kaip vėliau jie elgiasi savo darbovietėse. Gairėse apžvelgiami keli pavyzdžiai, kaip galima kovoti su akademiniu nesąžiningumu ir pateikiamos rekomendacijos šalies Švietimo ir mokslo ministerijai, aukštosioms bei vidurinės pakopos mokykloms.
LOBISTINĖ VEIKLA EUROPOJE. ĮTAKA UŽKULISIUOSE, PRIVILEGIJUOTAS ĮTAKOS DARYMAS
Metai: 2015
Tyrimas: atsisiųsti (3,61 MB)
„Transparency International“ Sekretoriato analizė apie korupcijos rizikas lobistinėje veikloje. Analizėje apibendrinta dvidešimties Europos valstybių lobistinės veiklos reguliavimo praktika bei išryškintos esminės su tuo susijusios atskaitingumo rizikos. Tai – oficialaus anglų kalba parašyto teksto vertimas į lietuvių kalbą.
ATVIRI MIESTAI. SKAIDRIAU. ATSKAITINGIAU. PATOGIAU
Metai: 2015
Gairės: atsisiųsti (424,5 KB)
Atviro miesto koncepcija (ang. Open City) – tai atviro valdymo principo įgyvendinimas miestuose, leidžiantis miestiečiams lengviau rasti ir naudotis jiems svarbia informacija, įgalinantis juos aktyviai naudotis miesto paslaugomis bei įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą. Šis principas reiškia informuotos ir įgalintos visuomenės, atskaitingos, atviros ir bendradarbiaujančios vietos valdžios kūrimą. Gairėse apžvelgiami keli atvirų miestų pavyzdžiai ir pateikiamos rekomendacijos savivaldybėms, norinčioms siekti didesnio atvirumo savo veikloje.
PRANEŠIMŲ KANALAI LIETUVOJE
Metai: 2015
Tyrimas: atsisiųsti (742KB)
TILS atliko 97 valstybės įstaigų ir savivaldybių tinklapiuose pateiktos informacijos analizę. Tirta, kaip institucijos informuoja apie būdus, kuriais galima pranešti apie galimus korupcijos atvejus; ar jų darbuotojai raginami patys pranešti apie pastebėtus pažeidimus; jei institucija turi atskirą pranešimų kanalą – ar yra nurodyta, kas gauna ir tvarko pranešimus; ar aiškiai nurodoma, koks yra kanalo pobūdis – konfidencialus ar anoniminis; ar skelbiama, kaip bus saugomi pranešėjo duomenys; ar pranešėjantys asmenys yra informuojami, kaip (ir ar) jiems teikiamas grįžtamasis ryšys, jei taip – ar yra nurodytas laikas, per kurį bus teikiamas toks ryšys. Atlikus interneto svetainių analizę, rezultatai buvo siunčiami visoms tirtoms institucijoms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą. Tyrimo pagrindu TILS taip pat pateikė rekomendacijas dalyvavusioms institucijoms.
LOBIZMO STANDARTAI
Metai: 2015
Tyrimas (anglų kalba): atsisiųsti (1,8 MB)
TILS kartu su kolegomis iš pasaulinio „Transparency International“ judėjimo, parengė tarptautinės praktikos analizę bei rekomendacijas, kaip pasitelkus teisinio reguliavimo įrankius galima geriausiai suvaldyti lobistinės veiklos rizikas skirtinguose sprendimų priėmimo etapuose Lietuvoje.
TILS PASIŪLYMAI LR KULTŪROS MINISTERIJAI
Metai: 2015
Pasiūlymai: atsisiųsti (1,3 MB)
TILS pateikė pasiūlymus LR Kultūros ministerijai, kaip padaryti duomenų bazę apie žiniasklaidos priemonių valdytojus prieinamesnę visuomenei bei ko reikėtų imtis, kad Lietuvoje būtų užtikrintas didesnis žiniasklaidos atskaitingumas ir skaidrumas.
DIDŽIAUSIŲ LIETUVOJE VEIKIANČIŲ ĮMONIŲ SKAIDRUMO VERTINIMAS
Metai: 2015
Tyrimas: atsisiųsti
TILS atliko 41 didžiausios Lietuvoje veikiančios įmonės skaidrumo vertinimą. Jo metu analizuota, kiek informacijos interneto svetainėse įmonės skelbia apie savo veiklą. Pagal gautus rezultatus sudarytas didžiausių įmonių skaidrumo reitingas.
SAVIVALDYBIŲ VALDOMŲ ĮMONIŲ SKAIDRUMO VERTINIMAS
Metai: 2015
Tyrimas: atsisiųsti
TILS atliko 40 didžiausių savivaldybių valdomų įmonių skaidrumo vertinimą. Jo metu analizuota, kiek informacijos interneto svetainėse įmonės skelbia apie savo veiklą. Pagal gautus rezultatus sudarytas savivaldybių valdomų įmonių skaidrumo reitingas.
SAVIVALDYBIŲ SKAIDRUMO VERTINIMAS
Metai: 2015
Tyrimas: atsisiųsti
TILS atliko 60 Lietuvos savivaldybių skaidrumo ir atskaitingumo vertinimą. Jo metu analizuota, kiek informacijos interneto svetainėse savivaldybės skelbia apie savo veiklą. Pagal gautus rezultatus sudarytas savivaldybių skaidrumo reitingas.
TILS PASIŪLYMAI DĖL LOBISTINĖS VEIKLOS REGULIAVIMO
Metai: 2015
Tyrimas: atsisiųsti (644,9 KB)
TILS pasiūlymai dėl lobistinės veiklos teisinio reglamentavimo Lietuvoje.
TILS PASIŪLYMAI DĖL ŽINIASKLAIDOS SKAIDRUMO
Metai: 2015
Tyrimas: atsisiųsti (245,5 KB)
TILS parengė pasiūlymus LR Kultūros ministerijai, kaip išsamiau informuoti apie žiniasklaidos priemones Lietuvoje ir didinti jų atskaitingumą.
KOKYBINIS LOBISTINĖS VEIKLOS TYRIMAS
Metai: 2015
Tyrimas: atsisiųsti (1,6 MB)
Tyrimo versija anglų k: atsisiųsti (1,6 MB)
Tyrime „Politikos užkulisiai. Lobizmo (ne)skaidrumas Lietuvoje“ apžvelgta lobistinės veiklos praktika Lietuvoje, tiriant, kiek šios veiklos veiklos reguliavimas ir praktika yra skaidrūs ir atskaitingi, kokios etikos normos taikomos šioje srityje ir ar visos interesų grupės turi vienodas galimybes įsitraukti į sprendimų priėmimą.
VERSLININKŲ APKLAUSA APIE LOBISTINĘ VEIKLĄ
Metai: 2015
Apklausa: atsisiųsti (413,1 KB)
Reprezentatyvi TILS užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa (N=604), atskleidžianti verslininkų požiūrį į tai, kaip ir kokia apimtimi veikia interesų grupės, siekiančios daryti įtaką sprendimų priėmimui.
TILS REKOMENDACIJOS DĖL BALSAVIMO INTERNETU
Metai: 2015
Pastabos: atsisiųsti (185,3 KB)
TILS kartu su Jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“ parengė rekomendacijas dėl internetinio balsavimo įvedimo. Rekomendacijose nurodoma, kad visos politinės partijos turi vieningai pritarti projekto ilgaamžiškumui, viešinti programinį kodą ir kitus su balsavimo internetu susijusius dokumentus, nuolat prižiūrėti sistemą ir atlikti jos kokybės vertinimus.
SAVIVALDYBIŲ SKAIDRUMO TYRIMO METODOLOGIJA
Metai: 2015
Pastabos: atsisiųsti (411,2 KB)
TILS atlieka 60 Lietuvos savivaldybių skaidrumo ir atskaitingumo tyrimą. Jo metu analizuojama, kiek informacijos interneto svetainėse savivaldybės skelbia apie savo veiklą.
GYVENTOJŲ APKLAUSA APIE SAVIVALDYBIŲ ATVIRUMĄ
Metai: 2014
Apklausa: atsisiųsti (655,1 KB)
Lietuvos gyventojų apklausa, parodanti, pagal kokius kriterijus Lietuvos gyventojai sprendžia, ar savivaldybės yra atviros ir linkusios bendradarbiauti su vietos gyventojais, kokią informaciją, gyventojų nuomone, savivaldybės institucijos turėtų teikti viešai, ir pagal ką gyventojai sprendžia, ar jų savivaldybė dirba gerai ir efektyviai.
TILS PASTABOS RENGIAMAI NACIONALINEI KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMAI (NKKP)
Metai: 2014
Pastabos: atsisiųsti (348,0 KB)
TILS pateikė pasiūlymus rengiamai Nacionalinei kovos su korupcija programai.Siūloma išskirti svarbiausius ateinančių penkių metų tikslus, pagrįsti, kaip numatytos priemonės konkrečiai prisidės prie korupcijos mažinimo Lietuvoje bei patikslinti arba įtraukti daugiau probleminių sričių.
TILS PASTABOS LR VYRIAUSYBĖS PASKELBTAI VIEŠAJAI KONSULTACIJAI DĖL KOVOS PRIEŠ KORUPCIJĄ
Metai: 2014
Pastabos: atsisiųsti (272,2 KB)
TILS pateikė pastabas 2013 m. gruodžio 30 d. LR vyriausybės paskelbtai viešąjai konsultacijai „Kokiose srityse, Jūsų nuomone, didžiausios korupcijos apraiškos? Jūsų siūlymai, kaip mažinti korupcijos priežastis“.
PASTABOS DĖL NVO TARYBOS NUOSTATŲ PROJEKTO
Metai: 2014
Pastabos: atsisiųsti (286,6 KB)
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir koalicijos „Galiu gyventi“ parengtas pastabos 2014 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti pateiktam nutarimo projektui Nr. 14-2611 „Dėl nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ ir nuostatų projektui Nr. 14-2612 „Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų.
LIETUVOS PIRMININKAVIMO ES TARYBAI VERTINIMAS
Metai: 2014
Ataskaita: lietuvių k. atsisiųsti (1,7 MB) , anglų k. atsisiųsti (602,5 KB)
„Transparency International“ ES biuro ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimas šešiose srityse: viešųjų pirkimų, įmonių atskaitingumo, kovos su pinigų plovimo, Europos prokuratūros įsteigimo, Europos politinių partijų finansavimo ir asociacijos bei prekybos sutarčių sudarymo. Taip pat įvertintas informacijos prieinamumas ir biudžeto skaidrumas.
REPREZENTATYVI LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA APIE NESĄŽININGUS SUSITARIMUS SPORTE
Metai: 2014
Ataskaita: atsisiųsti (733,5 KB)
Tyrimas atskleidžia Lietuvos gyventojų požiūrį į nesąžiningus susitarimus sporte ir pasirengimą imtis socialinių sankcijų, jei apie juos sužinotų.
LIETUVOS KREPŠININKŲ IR FUTBOLININKŲ TYRIMAS APIE NESĄŽININGUS SUSITARIMUS SPORTE
Metai: 2014
Ataskaita: atsisiųsti (1,4 MB)
Tyrimas parodo, kiek sportininkų yra dalyvavę varžybose, dėl kurių rezultato, jų įtarimu arba žiniomis, buvo susitarta iš anksto, kodėl krepšininkai ir futbolininkai dalyvauja susitarimuose dėl varžybų baigties ir kiek, jų manymu, tokie išankstiniai susitarimai yra paplitę Lietuvos sporte.
KORUPCIJOS SUVOKIMO INDEKSAS (KSI) 2013
Metai: 2013
Ataskaita: atsisiųsti (411,1 KB)
Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) parodo, kiek šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. Šis indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. KSI įverčiai rikiuojasi šimto balų skalėje, kur 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą. Ekspertai pabrėžia, kad vertinant korupcijos suvokimą konkrečioje šalyje reikia žiūrėti būtent į KSI balus, o ne į valstybių sąraše užimamą vietą. Tiek balus, tiek vietą gali pakoreguoti viso labo tyrimo metodologijos pokyčiai.
ALTERNATYVA TYLAI: GERESNĖ PRANEŠĖJŲ APSAUGOS SISTEMA LIETUVOJE
Metai: 2013
Nacionalinė ataskaita: atsisiųsti (306,3 KB)
Europos Sąjungos ataskaita: atsisiųsti (839,9 KB)
Atnaujinta „Transparency International“ tinklo ataskaita apie pranešėjų apsaugos padėtį 27 ES šalyse narėse. Šalyse atliktų tyrimų pagrindu parengta ataskaita rodo, kokias problemas dar reikia išspręsti, kad pranešėjai skirtingose valstybėse būtų saugomi geriau. Lietuva priskirta prie šalių, kuriose pranešėjų apsaugos nėra arba yra labai ribota. Lietuvos situacijos analizę atliko „Transparency International“ Lietuvos skyrius.
5 ATVIRŲ DUOMENŲ TEIKIMO PRINCIPAI
Metai: 2013
Ataskaita: atsisiųsti (248,4 KB)
Šios rekomendacijos skirtos supažindinti viešojo sektoriaus institucijas su pagrindiniais atvirų duomenų principais ir minimaliais kriterijais, pagal kuriuos Lietuvos institucijos turėtų teikti turimus duomenis. Rekomendacijos parengtos pagal tarptautinių organizacijų jau pristatytas gaires.
JT KONVENCIJOS PRIEŠ KORUPCIJĄ ĮGYVENDINIMO ATASKAITA
Metai: 2013
Ataskaita: atsisiųsti. (655,3 KB)
Ataskaita anglų kalba: atsisiųsti. (473,6 KB)
Šioje TILS parengtoje paralelinėje įgyvendinimo priežiūros ataskaitoje analizuojama atitiktis tarp nacionalinės teisinės sistemos ir Jungtinių Tautų Konvencijos prieš korupciją, daugiausiai dėmesio skiriant galimoms spragoms tiek teisės aktuose, tiek praktikoje.
KORUPCINIŲ RIZIKŲ ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ SISTEMOJE LIETUVOJE VERTINIMAS
Metai: 2013
Ataskaita: atsisiųsti (1,1 MB)
Ataskaita anglų kalba: atsisiųsti (441,4 KB)
Šioje korupcijos rizikų vertinimo užduotyje analizuojamas visas Lietuvoje sukurtas ES struktūrinių fondų valdymo mechanizmas, siekiant pasiūlyti universalias rizikų valdymo praktikas tokiose administravimo sistemose. Analizė identifikuoja korupcijos ir sukčiavimo rizikas ir nagrinėja jų valdymo mechanizmus trijose įgyvendinimo stadijose.
2012 M. SAVIVALDYBIŲ VYKDYTŲ NESKELBIAMŲ PIRKIMŲ ANALIZĖ
Metai: 2013
Ataskaita: atsisiųsti (5,5 MB)
TILS pateikia 2012 m. savivaldybių administracijų atliktų neskelbiamų pirkimų analizę, kurios tikslas – išanalizuoti, kokią dalį pirkimų savivaldybės atlieka neskelbiamu būdu ir kaip ši praktika keitėsi nuo 2006 m. Analizė atlikta remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas duomenimis. Pateikiami duomenys apie sudarytų sutarčių vertes apima ir tęstinių (t.y. besitęsiančių per kelis metus) sutarčių vertes tais metais bei preliminariąsias sutartis, į analizę neįtraukti mažos vertės pirkimai. 2012 m. savivaldybių vykdytų pilną neskelbiamų pirkimų išklotinę galite rasti čia:
2012 M. LR MINISTERIJŲ NESKELBIAMŲ PIRKIMŲ ANALIZĖ
Metai: 2013
Ataskaita: atsisiųsti (944,6 KB)
Tikslas – išanalizuoti, kokia yra LR ministerijų vykdomų neskelbiamų pirkimų praktika. Ši analizė atlikta remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis. Pateikiami duomenys apie sudarytų sutarčių vertes apima ir tęstinių (t.y. besitęsiančių per kelerius metus) sutarčių vertes 2012 metais bei preliminariąsias sutartis. Į analizę neįtraukti mažos vertės pirkimai.
POLITINĖS PARTIJOS LIETUVOJE: VISUOMENĖS INTERESUS NUSTELBIANTIS VERSLO MODELIS?
Metai: 2013
Ataskaita: atsisiųsti (314,0 KB)
Fokusuotos grupės diskusijos tikslas – su ekspertais aptarti, ar politinės partijos Lietuvoje veikia skaidriai, atsakingai ir atskaitingai. Siekta išsiaiškinti: 1) Politinių partijų veikimo principai, santykis su rinkėjais ir verslu; 2) Politinių kampanijų ir partijų finansavimo reguliavimo ir praktinės problemos; 3) Rinkimų organizavimo problemos ir pažeidimai; 4) Rekomendacijos, sprendžiant išryškintas problemas.
2012 M. PRANEŠIMŲ PRIĖMIMO LR INSTITUCIJOSE TYRIMAS
Metai: 2012
Ataskaita: atsisiųsti (553,6 KB)
Tyrimo metu buvo klausta, kaip institucijos priima ir apdoroja iš gyventojų bei pačiose institucijose dirbančių darbuotojų gaunamus pranešimus, kokias apsaugos priemones taiko gaunamiems asmens duomenims. Klausimynas buvo išsiųstas 2012 m. pavasarį 233 valstybėms įstaigoms ir joms pavaldžioms institucijoms bei savivaldybėms.
NACIONALINĖS ATSPARUMO KORUPCIJAI SISTEMOS TYRIMAS
Metai: 2012
Ataskaita: atsisiųsti (2,3 MB)
NIS (ang. National Integrity Study) tyrimas – tai „Transparency International“ naudojamas įrankis, skirtas sisteminiu būdu tirti ir kovoti su korupcija. Tyrimas apima svarbiausias šalies valdymo institucijas, atsakingas už kovą su korupcija.
TILS PASTABOS DĖL SIŪLOMŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PATAISŲ
Metai: 2013
Pastabos: Pastabos (204,1 KB)
Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pateikė klausimyną dvylikai rinkimuose į Seimą dalyvausiančių politinių partijų, remiantis sociologinėse apklausose išryškėjusiu visuomenės palaikymu (daugiau nei 1% gyventojų teigė, jog balsuotų už partiją per artėjančius rinkimus) ir politinių partijų matomumu. Atsakymus rugsėjo 12 – 25 d. pateikė 10 politinių partijų: TS-LKD, Drąsos kelias, Tvarka ir teisingumas, Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, Darbo partija, Lenkų rinkimų akcija, Lietuvos socialdemokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Sąjunga „Taip“.
POLITINIŲ PARTIJŲ ANTIKORUPCINIAI PLANAI
Metai: 2012
Ataskaita: atsisiųsti (254,0 KB)
2012 M. PRANEŠIMŲ PRIĖMIMO LR INSTITUCIJOSE TYRIMAS
Metai: 2012
Ataskaita: atsisiųsti (553,6 KB)
Tyrimo metu buvo klausta, kaip institucijos priima ir apdoroja iš gyventojų bei pačiose institucijose dirbančių darbuotojų gaunamus pranešimus, kokias apsaugos priemones taiko gaunamiems asmens duomenims. Klausimynas buvo išsiųstas 2012 m. pavasarį 233 valstybėms įstaigoms ir joms pavaldžioms institucijoms bei savivaldybėms.
LR MINISTERIJŲ 2011 METAIS VYKDYTŲ NESKELBIAMŲ PIRKIMŲ TENDENCIJOS
Metai: 2012
Ataskaita: atsisiųsti (1,1 MB)
Tikslas – išanalizuoti, kokia yra LR ministerijų vykdomų neskelbiamų pirkimų praktika. Ši analizė atlikta remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis. Pateikiami duomenys apie sudarytų sutarčių vertes apima ir tęstinių (t.y. besitęsiančių per kelerius metus) sutarčių vertes 2011 metais bei preliminariąsias sutartis. Į analizę neįtraukti mažos vertės pirkimai.
2012 M. ANTIKORUPCINIŲ PRIEMONIŲ LR INSTITUCIJOSE TYRIMAS
Metai: 2012
Ataskaita: atsisiųsti (680,5 KB)
Tyrimo duomenys parengti 198 valstybės institucijoms pateikus atsakymus į „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (toliau – TILS) klausimus dėl įgyvendinamų antikorupcinių priemonių. Klausimynu siekta suprasti, ar institucijos turi antikorupcines programas, kokias priemones jos įgyvendina, kiek lėšų ir pajėgumų tam skiria, kaip vertina tokių veiksmų efektyvumą.
LR MINISTERIJŲ 2006 – 2010 METAIS VYKDYTŲ NESKELBIAMŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ANALIZĖ
Metai: 2012
Ataskaita: atsisiųsti (838,2 KB)
Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokia yra LR ministerijų vykdomų neskelbiamų viešųjų pirkimų praktika. Ši analizė atlikta remiantis duomenimis, kuriuos pagal siųstus prašymus suteikė Viešųjų pirkimų tarnyba.
NACIONALINĖS ATSPARUMO KORUPCIJAI SISTEMOS TYRIMAS
Metai: 2012
Ataskaita: atsisiųsti (2,3 MB)
NIS (ang. National Integrity Study) tyrimas – tai „Transparency International“ naudojamas įrankis, skirtas sisteminiu būdu tirti ir kovoti su korupcija. Tyrimas apima svarbiausias šalies valdymo institucijas, atsakingas už kovą su korupcija. Šioms institucijoms veikiant gerai, jos sudaro atsparią ir tvirtą NIS, galinčią efektyviai kovoti su korupcija, ir, priešingai, nesant pakankamai atitinkamų taisyklių ir vyraujant neatskaitingam elgesiui, yra puikios sąlygos klestėti korupcijai, trikdyti darnų visuomenės vystymąsi ir ardyti socialinę sanglaudą.
TILS JAUNIMO SĄŽININGUMO TYRIMAS
Metai: 2011
Ataskaita: atsisiųsti (880,1 KB)
Tyrimo tikslas – ištirti, kiek Lietuvos jaunimas linkęs pateisinti įvairaus nesąžiningo elgesio formas, kas, jaunimo manymu, galėtų užkirsti kelią tokiam elgesiui ir kokios yra šiuolaikinio Lietuvos jaunimo vertybės.
KARŠTOSIOS LINIJOS LIETUVOJE: ANALIZĖ IR REKOMENDACIJOS
Metai: 2011
Ataskaita: atsisiųsti (817,2 KB)
Siekdamas išsiaiškinti, kokias pranešimo galimybes turi Lietuvos gyventojai ir valstybės tarnautojai, „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) 2009 m. atliko Lietuvos Respublikos ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų apklausą apie išorinius pranešimo kanalus ir taip pat tarnautojams sudaromas sąlygas pranešti institucijų viduje. Ši kokybinė analizė papildyta ir žvalgomuoju tyrimu, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek vadinamų „karštųjų linijų“ apskritai veikia nacionaliniu lygmeniu. Šis tyrimas atskleidė, kaip priiminėjami pranešimai institucijose, kokios saugumo garantijos taikomos jų turiniui ir pranešantiems asmenims, taip pat pateikiamos rekomendacijos situacijai gerinti.
INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS LIETUVOJE
Metai: 2011
Ataskaita: atsisiųsti (1,0 MB)
Tyrimo tikslas – remiantis nacionalinėmis sociologinėmis apklausomis bei ekspertiniais vertinimais nustatyti informacijos prieinamumo situaciją Lietuvoje, galimus identifikuotų problemų sprendimo būdus.
BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS UŽ KORUPCINIUS NUSIKALTIMUS TAIKYMO IŠŠŪKIAI
Metai: 2011
Ataskaita: atsisiųsti (411,2 KB)
TILS siekia paskatinti diskusiją apie trūkumus teisiniame reguliavime bei procese ir kas turėtų būti keičiama, kad korupciniai nusikaltimai būtų sėkmingai išaiškinami, tiriami ir už juos teisiama. Ši analizė skirta identifikuoti tam tikras problemines nuostatas ar sritis, siekiant efektyvių įstatymų kovoje su korupcija, taip pat ieškoma galimų problemų sprendimo būdų.
SENATIES TERMINAI IR BAUDŽIAMASIS PERSEKIOJIMAS UŽ KORUPCINIUS NUSIKALTIMUS EUROPOS SĄJUNGOJE
Metai: 2011
Ataskaita: atsisiųsti (691,0 KB)
Šioje studijoje vertinama senaties terminų įtaka baudžiamajam persekiojimui už korupcijos nusikaltimus Europos Sąjungoje. Studija yra paremta 27 tyrimais, kuriuose, siekiant nustatyti trūkumus ir sektinas praktikas, buvo tiriamas senaties terminų reguliavimas ir taikymo praktika skirtingose šalyse.
JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS PRIEŠ KORUPCIJĄ ĮGYVENDINIMO PERŽIŪROS PARALELINĖ ATASKAITA: LIETUVA
Metai: 2011
Ataskaita: atsisiųsti (974,6 KB)
Ši ataskaita suteikia galimybę iš šalies pažvelgti, kaip Vyriausybė įgyvendina JT Konvenciją prieš korupciją. Šalia valstybės parengtos ataskaitos, kuri nėra prieinama viešai, TILS parengė paralelią ataskaitą ir tokiu būdu išryškino kriminalizavimo ir baudžiamumo problemas Lietuvoje. TILS ataskaita parengta atlikus nepriklausomą Konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje vertinimą.
SENATIES TERMINŲ TAIKYMO BAUDŽIANT UŽ KORUPCINIO POBŪDŽIO NUSIKALTIMUS LIETUVOJE ANALIZĖ
Metai: 2010
Ataskaita: atsisiųsti (722,5 KB)
Išaiškėję faktai apie bylas, nutraukiamas dėl senaties, sukelia audringą neigiamą žiniasklaidos ir visuomenės reakciją. Nors bylos dėl korupcinių nusikaltimų yra nutraukiamos retai, tokie atvejai turi neigiamos įtakos visuomenės nuomonei apie valstybės valdžios institucijas. Atsižvelgiant į tai ir kad Lietuvoje ilgą laiką buvo numatyti bene trumpiausi senaties terminai Europoje, Lietuvoje imtasi priemonių senaties reguliavimui pertvarkyti. Šioje ataskaitoje nagrinėjama, kaip reguliuojama ir taikoma korupcinio pobūdžio irsusijusių nusikalstamų veikų senatis bei apžvelgiami pagrindiniai senaties reguliavimo reformos požymiai.
LR VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL ATLYGINIMO UŽ VERTINGĄ INFORMACIJĄ APIE NUSIKALTIMUS, KURIAIS PADARYTA TURTINĖ ŽALA VALSTYBEI“ PAKEITIMO TEISINĖ ANALIZĖ
Metai: 2010
Ataskaita: atsisiųsti (99,0 KB)
Vyriausybės nutarimo teisinėje analizėje pristatomi kritiniai komentarai ir pagrindiniai dokumento trūkumai. Analizėje taip pat paaiškinama, kodėl šis nutarimas dar niekada nebuvo pritaikytas praktikoje ir kodėl jis negali būti laikomas nei pranešėjų skatinimo, nei tuo labiau pranešėjų apsaugos reguliavimo dalimi.
REKOMENDUOJAMI PRINCIPAI PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMINIAM REGULIAVIMUI
Metai: 2009
Ataskaita: atsisiųsti (2,4 MB)
Dokumente pateikiamos rekomendacijos pranešėjų apsaugos nacionaliniam reguliavimui. Rekomendacijose apibrėžiamos pagrindinės sąvokos (pranešimas, informacijos viešinimas, pranešėjų apsauga, kt.), nurodoma įstatymų taikymo apimtis bei reikalingos apsaugos procedūros.
ŽINIASKLAIDOS ATSKAITINGUMAS LATVIJOJE, LIETUVOJE IR ŠVEDIJOJE (ŽVALGOMASIS TYRIMAS)
Metai: 2009
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (239,1 KB)
Tyrime „Žiniasklaidos atskaitingumas Latvijoje, Lietuvoje ir Švedijoje“ buvo analizuotos penkių Lietuvos dienraščių („Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Verslo žinios“, „Vilniaus diena“) 2008 m. publikacijos, taip pat stebėta, ar leidiniai paskelbia apie apsirodžiusias klaidas. Palyginus Lietuvos rezultatus su analogiškų tyrimų Latvijoje ir Švedijoje rezultatais, Lietuvos dienraščių skaidrumas ir atskaitingumas įvertintas prasčiausiai.
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SKAIDRUMO TYRIMAS
Metai: 2008
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (1,5 MB)
Tyrimo tikslas- nustatyti kaip Lietuvos Respublikos verslo įmonių vadovai / jų įgalioti asmenys vertina viešųjų pirkimų būklę Lietuvos Respublikoje, atskleisti priežastis neigiamai įtakojančias viešųjų pirkimų skaidrumą, nustatyti viešųjų pirkimų procedūras, kuriose yra didžiausia korupcijos apraiškų tikimybė, ir galimus viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo būdus. Tyrimą atliko – UAB „Rait“, tyrimą užsakė – Specialiųjų tyrimų tarnyba, tyrimo metodika – TILS.
LIETUVOS NEKILNOJAMOJO TURTO, STATYBŲ IR PROJEKTAVIMO VEIKLA UŽSIIMANČIŲ ĮMONIŲ ATSTOVŲ APKLAUSA
Metai: 2008
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (2,4 MB)
Tyrimas atskleidė, jog statybų srities atstovai korupciją vertina kaip didelę šio sektoriaus problemą ir prisipažįsta dažnai susiduriantys su kyšininkavimu bei nepotizmu. Anot respondentų, kyšiai efektyviai išsprendžia su statybomis susijusias problemas. Gyventojų, kurie per paskutinius penkerius metus buvo susiję su statybomis, manymu, statybų sektorius yra antras pagal korumpuotumą po sveikatos apsaugos. Ataskaitoje taip pat pateikiama neoficialaus atlygio gyventojams bei įmonėms tarifų suvestinė.
NVO SEKTORIAUS SKAIDRUMO SKATINIMO TYRIMAS
Metai: 2007
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (317,7 KB)
Tyrime apžvelgiama Lietuvos NVO veikla, kuri, pažymima, dažnai susiduria su finansavimo problemomis ir kvalifikuotų darbuotojų stoka. Pristatant NVO atskaitomybę dažniausiai nurodoma, kaip organizacijos laikosi savo tikslų, etikos normų bei viešina veiklas, tačiau finansiniams rodikliams skiriama santykinai nedaug dėmesio. Patys NVO atstovai Lietuvos nevyriausybinio sektoriaus skaidrumą vertina gana kritiškai (68% NVO veiklą vertina kaip skaidrią ir visiškai skaidrią, 27% – kaip neskaidrią). Ataskaitoje analizuojama, kas lemia NVO neskaidrumą ir kaip galima tai spręsti.
SKAIDRESNĖS ŽINIASKLAIDOS LINK
Metai: 2007
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (898,7 KB)
Tyrime pristatoma, kaip verslo atstovai vertina žiniasklaidos priemones ir jų skaidrumą. Didioji dalis apklaustų verslininkų mano, kad Lietuvos žiniasklaida yra galinga ir gali sužlugdyti tam tikrą įmonę ar asmenį (91% visų apklaustųjų tuo visiškai ar greičiau tiki). Tyrime taip pat vertinamas konkrečių žiniasklaidos priemonių bei sričių skaidrumas. Skaidriausia žiniasklaidos sritimi dažniausiai įvardinamos naujienų agentūros, neskaidriausia – nacionalinė spauda.
GARBINGESNIS GYDYMAS VAISTAIS
Metai: 2007
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (469,9 KB)
Tyrimas „Garbingesnis tyrimas vaistais“ atskleidė, kad tarp farmacijos kompanijų atstovų ir Lietuvos gydytojų vyksta intensyvus bendradarbiavimas, kuomet gydytojams suteikiama išsami informacija apie platinamus medikamentus, dovanojamos paslaugos bei dovanas. Tyrime pristatoma, ką gydytojai galvoja apie sveikatos apsaugos ir farmacijos kampanijų atstovų santykius, bei nurodoma, kodėl atsiranda neskaidrūs ryšiai. Taip pat pateikiamos TILS rekomendacijos, galinčios užtikrinti didesnį farmacijos atstovų veiklos skaidrumą.
12 ĮŽVALGŲ APIE VIEŠUOSIUS PIRKIMUS LIETUVOJE
Metai: 2006
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (125,5 KB)
Įmonių vadovai, turintys patirties viešųjų pirkimų konkursuose, išreiškė kritišką nuomonę apie informacijos sklaidą ir viešuosius pirkimus reguliuojančią teisinę bazę. Viešųjų pirkimų konkursų tvarka neretai vertinta kaip „neaiškiai apibrėžta“, viešųjų pirkimų sistema – nepakankamai skaidri, o viešųjų pirkimų sistemos kontrolė – nepakankamai efektyvi. Respondentų manymu, konkursuose proteguojamos tam tikros įmonės ir sudaromi specialūs dalyvavimo kriterijai, kurie tiktų iš anksto numatomam nugalėtojui.
EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMOS LIETUVAI PASISKIRSTYMO SKAIDRUMAS
Metai: 2006
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (508,0 KB)
Tyrimo dalyviai nurodė keletą ES struktūrinių fondų paramos paskirstymo trūkumų: ilgą laiko tarpą nuo paraiškos pateikimo iki sutarties paramai gauti pasirašymo, sudėtingas taisykles, nepatenkinamą agentūrų, kurios administruoja ES paramos siekiančius projektus, darbo kokybę bei kt. Tačiau, anot respondentų, sistema pakankamai skaidri, nes daugiausiai įtakos paramos gavimui turi ne ryšiai, bet konsultantų paslaugos, profesionalumas bei sąžiningumas. Tyrime taip pat analizuota konkreti respondentų patirtis, kai jie viešųjų pirkimų procese susidūrė su neskaidriomis situacijomis.
AUTOMOBILIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS SEKTORIAUS SKAIDRUMO TYRIMAS
Metai: 2006
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (1,2 MB)
Daugiau negu 50 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų automobilių techninės priežiūros centrus įvertino kaip iš dalies arba labai korumpuotus. Trečdalis respondentų teigė mokėję už techninės automobilių apžiūros paslaugas, ketvirtadalis pažymėjo, kad naudojosi pažįstamų, dirbančių šioje srityje, paslaugomis. Apklaustieji nėra nusiteikę prieš kyšio davimą ir mano, kad juo galima efektyviai išspręsti problemas. Tuo metu apklausti verslininkai mažiau linkę atsilyginti už sėkmingą įmonės automobilių techninę priežiūrą (taip atsakė 9 -10 proc. apklaustų verslininkų).
MIŠKŲ SEKTORIAUS SKAIDRUMO ŽVALGOMASIS TYRIMAS
Metai: 2006
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (104,5 KB)
Ataskaitoje pateikiami duomenys apie miškų sektoriaus institucijų atstovų korupcinę patirtį. Apie 30 proc. tyrimo respondentų teigė, jog miškų sektoriaus veikloje dažnai duodami kyšiai, beveik pusė apklaustųjų nurodė žiną apie netiesioginius bandymus daryti įtaką su miško valdymu susijusioms procedūroms. Ataskaitoje pristatomas kyšių paplitimas konkrečiose miškininkystės veiklos procedūrose, pateikiami verslininkų siūlymai, kaip galima užtikrinti didesnį Lietuvos miškų sektoriaus skaidrumą (ypač akcentuojama griežta kontrolė ir didesnis viešumas). Ataskaitoje taip pat pridedamos antikorupcinės TILS rekomendacijos.
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SKAIDRUMO TYRIMAS: VERSLININKŲ APKLAUSA
Metai: 2005
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (635,0 KB)
Tyrime pristatoma viešuosiose pirkimuose dalyvavusių įmonių atstovų nuomonė apie viešųjų pirkimų sistemos skaidrumą, apie labiausiai korumpuotus viešųjų pirkimų proceso etapus ir sritis. Ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad per paskutinius metus girdėjo apie korupcijos atvejus konkursų metu. Daugiau nei pusė respondentų (57 proc.) teigė, kad Lietuvos politikai mėgina daryti netiesioginę įtaką viešųjų pirkimų rezultatams, o kyšiai ir pažįstamų dalyvių protegavimas įvardijami kaip opiausios problemos. Tyrimo ataskaitoje taip pat siūlomos sistemos tobulinimo priemonės.
DISKUSIJA APIE VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ORGANIZAVIMO PROBLEMAS
Metai: 2005
Svarbiausios diskusijos įžvalgos: atsisiųsti (72,4 KB)
Diskusijoje išgrynintos įžvalgos apie viešųjų pirkimų Lietuvoje privalumus bei trūkumus, pristatomos ekspertų siūlomos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo rekomendacijos.
SAVIVALDOS INFORMACIJOS TEIKIMO APIE VIEŠUOSIUS PIRKIMUS TYRIMAS
Metai: 2005
Tyrimo ataskaita: atsisiųsti (376,5 KB)
Tyrimo rezultatų santraukoje galėsite susipažinti su informacijos apie viešuosius pirkimus prieinamumą 11-oje Lietuvos miestų savivaldybių. Tyrime nagrinėta, per kiek laiko savivaldybės sureaguoja į oficialiai išsiųstus informacijos prašymus, kiek informacijos apie savivaldybių skelbiamus ir vykdomus viešųjų pirkimų konkursus galima rasti savivaldybių interneto puslapiuose.
Įstatymų ir Lobistinės veiklos projekto pasiūlymai (644,9 KB)
Metai: 2006