Tyrimas: Pinigų plovimo prevencija nekilnojamo turto sektoriuje nepakankamai efektyvi

Paskelbta spalio 22 d., 2020

Už pinigų plovimo (PP) prevenciją atsakingos institucijos neturi pakankamai pajėgumų ir informacijos apie šios problemos mastą, kad veiksmingai užkirstų kelią pinigų plovimui nekilnojamo turto (NT) sektoriuje. Šiame sektoriuje dirbantys specialistai taip pat neturi užtektinai žinių ir priemonių atpažinti galimus pinigų plovimo atvejus, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas. 

Anot tyrime dalyvavusių ekspertų, Lietuvoje nėra tinkamai prižiūrimas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, įsigyjant NT, o tikrasis tokių atsiskaitymų mastas nėra žinomas. Atsakingos institucijos nepakankamai bendrauja tarpusavyje ir turi gerinti turimų duomenų prieinamumą ir kokybę.

Lietuvoje iki šiol neveikia galutinių naudos gavėjų registras, kuris leistų priežiūros institucijoms (pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT)) ir kitiems rinkos dalyviams (pvz. notarams, teisininkams, vystytojams, buhalteriams, brokeriams) lengviau atpažinti galimus pinigų plovimo atvejus.

TILS kalbintų ekspertų teigimu, NT sektoriuje dirbančių profesijų atstovai dažnai nevykdo savo prievolės pranešti apie galimą pinigų plovimą. Jiems trūksta žinių ir gebėjimų nustatyti pinigų kilmę, atlikti klientų veiklos, teisinį patikrinimą ir atpažinti kitas su pinigų plovimu susijusias rizikas.

Ekspertų nuomone, nors bausmės už pinigų plovimą yra pakankamos, jų taikymas praktikoje kelia abejonių: jos nėra pakankamai atgrąsančios, nusikaltimus padarę asmenys dažnai nesulaukia įstatymuose numatytų sankcijų. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis priežiūros institucijos, tokios kaip FNTT, atpažįsta didžiausias rizikas NT sektoriuje, kaip iškeliami pinigų plovimo prevencijos prioritetai bei matuojama pažanga.

„Pinigų plovimas yra neatsiejama pokalbio apie stambesnę korupciją ir iš mūsų visų pasisavinamų pinigų dalis. Labai norėčiau, kad ir NT sektoriuje veikiantis verslas ir verslo asociacijos skirtų daugiau dėmesio bei prisiimtų daugiau atsakomybės užkertant kelią pinigų plovimui Lietuvoje,“ – sako Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

Atsižvelgiant į pagrindines ekspertų išskirtas rizikas, TILS siūlo:

  • Atverti galutinių naudos gavėjų registrą, kuris atskleistų faktinius įmonių savininkus ir leistų užtikrinti veiksmingesnę pinigų plovimo prevenciją. Tai padaryti atvirų duomenų formatu;
  • Skatinti tikslingą ir nuolatinį dalijimąsi duomenimis tarp už pinigų plovimo prevenciją NT sektoriuje atsakingų institucijų ir rinkos dalyvių, siekiant geriau suprasti pinigų plovimo mastą, susijusias rizikas ir geriau jas suvaldyti;
  • Nekilnojamo turto sektoriuje veikiančioms įmonėms bei asociacijoms prisiimti daugiau atsakomybės pinigų plovimo prevencijos srityje, stiprinant savo darbuotojų ir narių žinias bei gebėjimus atpažinti su PP susijusias rizikas;
  • Užtikrinti tinkamus su pinigų plovimu dirbančių institucijų pajėgumus, kurie leistų vykdyti veiksmingą pinigų plovimo prevenciją NT sektoriuje;
  • Nustatyti aiškius pinigų plovimo prevencijos NT sektoriuje sėkmės rodiklius, kurie yra pamatuojami, konkretūs ir realiai įgyvendinami, bei periodiškai atlikti vertinimą, siekiant pamatuoti PP prevencijos veiksmų pažangą.

Rengiant studiją TILS 2020 m. balandžio-spalio mėn. atliko 15 pusiau struktūruotų giluminių kokybinių interviu su stebėsenos ir priežiūros institucijų atstovais, žurnalistais, taip pat profesijų atstovais, įpareigotais vykdyti pinigų plovimo prevenciją NT sektoriuje.

TILS taip pat pateikė septynias užklausas duomenims gauti bei surengė viešąją konsultaciją, tyrimo įžvalgoms aptarti.

Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia, su studija susipažinti galite čia.

Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, info@transparency.lt, +370 5 212 69 51